Aklų žmonių pasaulyje gali nebelikti

Pensilvanijos universiteto Šėjaus akių instituto klinikos mokslininkė Džina Benet (Jean Bennett) atsargiai tikisi, kad elementarus genų sukeitimo metodas, kurį jį išrado ir jau išbandė realiems pacientams, gali pasiteisinti gydant įvairias aklumo formas. Aklumo gydymui šiandien pasitelkiamos ir kamieninės ląstelės bei bioninės tinklainės, o mokslininkų ir gydytojų išsikelti tikslai ambicingi – iki 2020 m. įveikti aklumą. Nors laiko lieka nedaug, tačiau medicinos pažanga yra didžiulė, – įrodo žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje publikuojamas straipsnis.

Susikibę už rankų akli Vivekanandos misijos ašramo mokyklos mokiniai Vakarų Bengalijos valstijoje, Indijoje, eina į sporto salę. Standartinės ir profesinio rengimo programos padeda jaunuoliams išvengti likimo, kuris ištinka daugelį Indijos neregių: išmaldos prašymo gatvėse.

Vienas naujausių gydymo metodų – genų terapija vykdoma dviem etapais. Visų pirma, tirpalas, kuriame yra gerybinis virusas su RPE65 genu, perduodančiu nurodymus regai būtinam baltymui, įšvirkščiamas prie pažeistų fotoreceptorių ląstelių. Tuomet virusas perduoda sveikus RPE65 genus ir šių genų baltymų produktai leidžia fotoreceptoriams paversti šviesą rega. Kitaip tariant, į sutrikimo pažeistą akį įterpiama sveika to paties geno kopija, kuri ir pašalina sutrikimus.

Šio metodo išradėja Dž. Benet ir kiti mokslininkai viliasi, kad koreguodami genų terapijos metodą netrukus gydytojai galės gana anksti – galbūt dar gimdoje – aptikti bei išgydyti ir kitus genetinius sutrikimus, taip užkirsdami kelią akių ligoms arba atitaisydami joms padarytą žalą. Tai būtų milžiniška pažanga ir didelis žingsnis į priekį, nes šiuo metu nemato maždaug vienas iš 200 pasaulio gyventojų, t. y. 39 mln. Dar 246 mln. mato taip prastai, kad gyvenime patiria vidutinių arba didelių apribojimų. Aklumas neretai daro įtaką ir šimtų milijonų žmonių, dažniausiai artimųjų, pasišventusių padėti neregiams, gyvenimams.

undarbanų regiono Indijoje gyventojai sėdi užsidėję regos patikros lęšius. Asimo Silo vadovaujama akių gydytojų grupė į šį atokų upių išvagotą regioną atplaukia laivu. Gydytojai siekia sumažinti Indijos neregių skaičių, kuris šiuo metu siekia daugiau nei 8 mln.

Regos pablogėjimą sukelia akių ligos bei sutrikimai, pavyzdžiui, struktūriniai pakitimai, ir senatvė, tačiau „National Geographic Lietuva“ duomenimis, maždaug 80 proc. atvejų ligoms galima užkirsti kelią arba jas pagydyti. Dauguma žmonių su sutrikusia rega gyvena besivystančiose šalyse (apie 90 proc.), tačiau visuomenei senstant akių ligų daugėja: 82 proc. neregių yra 50 metų amžiaus arba vyresni.

Nors genų terapija dar tik bandoma, daliai neregių vilties įžiebia ir kiti mokslo laimėjimai. Maždaug per pastarąjį dešimtmetį neregiams bent iš dalies susigrąžinti regą padėjo ir kitose dviejose srityse atliekami tyrimai: kamieninių ląstelių ir biomedicininių implantų. „Esama vis daugiau vilčių, kad sutrikusias tinklainės ląsteles, kurios dažnai sukelia aklumą, bus galima pakeisti arba atgaivinti kamieninėmis ląstelėmis – ankstyvojo vystymosi etapo ląstelėmis, dar netapusiomis akių, smegenų, rankų ir kojų sudedamosiomis dalimis. Taip pat neregiams nedidelės raiškos regą suteikia pirmosios kartos bioninės tinklainės – mikroschemos, vietoj sutrikusių tinklainės ląstelių renkančios ir sustiprinančios šviesą“, – rašoma „National Geographic Lietuva“.

Diuko akių centro chirurgai deda implantą „Argus II“ į Karenos Braun akį. „Argus II“ aplenkia sutrikusias tinklainės ląsteles ir per optinį nervą siunčia į smegenis duomenis, gaunamus iš vaizdo kameros.

Yra ir kita su akimis vykdomų tyrimų ir jų gydymo metodų pusė. Akims vis daugiau dėmesio skiriama dar ir dėl to, kad jose galima saugiai ir palyginti nesunkiai išbandyti gydymo priemones, kurias galbūt vėliau pavyktų pritaikyti kitoms organizmo vietoms.