A. Kirsnytės nuotr.
Tauras Tunyla – 23-jų metų sportininkas, kuris kartingo trasose jau nuo penkerių metų. Pirmą kartą ant nugalėtojo pakylos jis užlipo būdamas vos septynerių. Šio sportininko sąskaitoje – daugybė laimėjimų: ne vieną kartą jis yra tapęs „50cc“ , „M-125 Junior“ kartingo čempionu, turi tris „Autoplius Fast Lap“ varžybų nugalėtojo metinius titulus ir daugelį kitų pergalių. Tauras sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats pats teigia, vienas jo tikslų – užkrėsti žmones meile šiam sportui.
A. Kirsnytės nuotr.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Juokauja, kad mane užsiimti šiuo sportu paskatino benzinas, tekėjęs senelio, po to ir tėčio kraujyje.
Kodėl iš daugelio sporto šakų pasirinkai būtent kartingą?
Nuo jaunystės iki pat šių dienų mano tėtis yra ne ką mažiau sergantis ta pačia liga, kaip ir aš – kas turi ratus, vidaus degimo variklį ir vairą, privalo „lėkti“. Penkerių metų gimtadienio proga nuo tėčio gavau jo rankomis pagamintą kartingą ir tai buvo pirmasis žingsnis, paskatinęs tapti tuo, kuo esu šiandien. Turbūt kiekvienas profesionalas pritars, kad važiavimas kartingu nuo pat mažų dienų, atkaklumas, finansai, teisinga teorija ir priežiūra – sąlygos, kurios augina naują, būsimų profesionalų, kartą. Galima sakyti, kad už mane sporto šaką pasirinko tėtis ir manau, jog pasirinko teisingai. Dabar lenktyniauju automobiliais – tai kitas mano žingsnis.
Ką manai apie automobilių sporto padėtį Lietuvoje?
Lietuva – krepšinio šalis. Šioje sporto šakoje turėjome kelias kartas didvyrių, kaip ir kitos šalys. Tik skirtumas tas, kad kitos šalys stebi ir skatina talentingus tautiečius ne tik krepšinio aikštelėje ar plaukimo baseinuose. Nepaisant to, per paskutinį dešimtmetį sparčiu tempu besivystanti automobilių sporto kultūra – plečiasi ir mūsų šalyje. Renginių spektras įvairus: nuo parodų, tokių, kaip „Chill‘N‘Grill“ arba „FreshFit“, kur jaunimas su užsidegimu, kruopščiai ir skoningai ruošia ir pristato savo techniką, iki tokių išvystytų automobilių lenktynių kaip „Autoplius Fast Lap“, „300 Lakes Rally“, BATCC, „ENEOS 100 km“ ar šonaslydžio čempionatas, „Braliukų Mūšis“ ir t.t. Atsiranda ne tik vis daugiau jaunų ir perspektyvių sportininkų, bet ir daugiau žmonių, kurie tuo domisi. Visas šis gražus progresas tikrai džiugina. Išlieku optimistu: siekiu ir sieksiu atkreipti tautos dėmesį į autosportą ir viliuosi, kad vieną gražią dieną jis bus dar populiaresnis.
.jpg)
A. Lauciaus nuotr.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Manau, kad automobilių sportas išugdo asmenybę. Tačiau, pripažinsiu, tam tikrai reikia daug ir didelių pastangų. Savo pajamas išleidžiu stabdžių kaladėlėms, kurui, padangoms, treniruotėms bei patalpų nuomai. Ką jau kalbėti apie laisvalaikį ar sveikatą. Tačiau po didelių investicijų pasiekiamas rezultatas mane verčia jaustis gyvu!
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų trasoje?
Automobilių sporte įtampa atsiranda nuo force majeure arba nebaigtų namų darbų. Kitu atveju, jos būti šiame sporte negali, nes įtampa nei trupučio nepadeda, priešingai – gali labai sutrukdyti. Niekam nėra naujiena, kad sudėtingiausia čia – balansas tarp atiduodamų jėgų ir finansų.
Kiek paprastai užtrunka tavo pasiruošimas varžyboms?
Tai priklauso nuo lenktynių tipo. Kadangi važiuoju sprint tipo žiedinėse lenktynėse, man reikalinga maksimali koncentracija, kai važiavimas trunka valandą aukštoje temperatūroje, artimos kovos sūkuryje. Asmeniškai aš, mėnesį prieš lenktynių startą pradedu daryti vis stipresnius kardio pratimus bei bėgimą. Niekada neturėjau patirties dalyvaujant endurance (ilgų distancijų) tipo lenktynėse, bet labai norėčiau. Manau, kad fizinio bei psichologinio pasiruošimo procesas turėtų prasidėti anksčiau.
E. Buiko nuotr.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Yra pavyzdžių, įrodančių, kad lenktynininkas ne visada gali būti geras vairuotojas gatvėse. Asmeniškai aš, vairuodamas mieste jaučiu didelę pagarbą aplinkiniams ir stengiuosi nesudaryti pavojingų situacijų nei sau, nei kitiems. Gatvėse nesinori greitai važiuoti – tam nėra saugių sąlygų: teisėjų kiekvienoje sankryžoje bei tiesiojoje, aptvertų pėsčiųjų, automobilių su saugos lankais ir budrių vairuotojų. Čia kitoks eismas, kitoks vairavimas ir nesinori to maišyti.
Kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Aš sportininkus skirstau į du tipus: talentus ir juodadarbius. Abu tipai gali pasiekti panašių rezultatų. Viskas įmanoma, tik reikia daug pastangų.
Kokius lūkesčius esi išsikėlęs sau automobilių sporte?
Visų planų atskleisti nesinori, sakoma, kad nepasiseks (šypsosi). Laiptelis po laiptelio siekiu ir einu link savo tikslo. Prieš tris metus galėjau pasvajoti apie sugrįžimą į šį sportą, o šiandien turiu tris „Autoplius Fast Lap“ nugalėtojo titulus. Stengiuosi užkrėsti žmones savo noru bei užsidegimu, pritraukti naujos kartos dėmesį bei susidomėjimą. Visada vežiojuosi išlygintą ir sulankstytą Lietuvos vėliavą savo lagamine šalia šalmo.
A. Lauciaus nuotr.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Jausmas, kai komandos inžineriai uždaro automobilio duris, nusileidi šalmo stikliuką, „išmini“ sankabą, įjungi pirmą bėgį ir orkestro garse lauki to, kas prasidės už penkių sekundžių ir tu tam būsi pasiruošęs.
Kaip vertini šį savo sezoną?
Stengiausi važiuoti visur, kur galėjau ir įgauti visos įmanomos patirties. Šiemet pradėjau važiuoti automobiliu, kuris yra varomas priekine ašimi. Kitokia vairavimo technika, tačiau rezultatai metų gale labai džiugina ir mane, ir aplinkinius.
Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus? Kas jie?
Yra sportininkų į kuriuos noriu būti panašus iš marketinginės pusės: K. Block, Mad Mike, K. Raikkonen ir t.t. Jeigu reikėtų įvardyti savo lenktynininko idealą, jis būtų Ayrton Senna.
