Pagrindinėje nuotraukoje tulpės „Stresa“
Pakako vos kelių vasariškai šiltų dienų, kad Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo parke Kaune viena po kitos sužystų per dvi dešimtis ankstyviausiųjų tulpių rūšių ir veislių. Veržlia ryškių spalvų banga prasideda bene lankomiausias ne tik kauniečių, bet ir svečių iš visos Lietuvos tulpių žydėjimas: šiemet jų romantiškoje, dar grafo J. Godlevskio laikais suformuotoje, Aukštosios Fredos dvaro parko saloje prisodinta kaip niekad daug – per 9 arų plote puikuojasi visų 15 grupių tulpių, netoli pusės tūkstančio rūšių ir veislių.
Pasak tulpių kolekciją prižiūrinčios VDU botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės, šiemet lankytojams pateikiama didžiausia tulpių ekspozicija per pastaruosius dvidešimt metų. Pagal botanines grupes susodintoje ekspozicijoje gausiausiai šiuo metu žydi 12 tulpių grupė – Kaufmano veislės ir hibridai: iš Tian Šanio kalnynų kilusios tulpės yra ankstyviausios ir puošniausios darželio gėlės, puikiai tinkamos pražydinti ir vazonėliuose. Žiedus išskleidusios ir 15 grupės – laukinės tulpės, kuriomis botanikos sodo specialistai ypač didžiuojasi. Kilusios iš pusdykumių stepių ir kalnuotų regionų, šios, nepelnytai Lietuvoje primirštos tulpės, visame pasaulyje intensyviai naudojamos selekciniams darbams bei želdynams, ypač alpinariumams.
Pirmuosius žiedus jau išskleidė ir artimiausią savaitę visu smarkumu sužydės vienos gražiausių – 14 grupės, Greigo tulpės ir 13 grupės – Fosterio tulpių veislės bei hibridai.
Tulpė „Aistionok“
Žydės dar ilgai, bet vis kitos
„Nereikėtų manyti, kad tulpės žydi vos vieną „žydėjimo“ savaitę: tokioje įvairialypėje ir gausioje kolekcijoje, kokią turime sukaupę čia, botanikos sode, žydėjimas prasideda jau kovo pabaigoje, ir tęsiasi iki pat gegužės galo. Ir kiekvieną kartą apsilankius laukia vis nauji ir nauji atradimai, vis kitos sužydusios grupės, vis naujos spalvos ir formos,“ – sako R. Maršelienė.
Pasak specialistės, šiuo metu sužydusių tulpių taip lengvai bet kur nepamatysi – jos nėra populiarios. Rita prisipažįsta, kad ankstyvųjų tulpių veisles ir rūšis tenka medžiote medžioti ir, kruopščiai auginant vos po kelis svogūnėlius, pamažu turtinti botanikos sodo kolekciją.
„Šiuo metu žydinčios tulpės – gal kiek primirštos ir nėra itin populiarios viešuose ar privačiuose gėlynuose. Galbūt dėl savo itin ankstyvo žydėjimo, galbūt dėl mažo aukščio – dauguma šių tulpyčių žiedus skleidžia visai palei žemę, beveik lapuose, todėl šioms, ankstyviausioms tulpėms, ryškumu sunkoka varžytis su, tarkime, Darvino hibridais, kurie savo milžiniškomis žiedų taurėmis šviečia iš tolo,” – pasakoja R. Maršelienė.
Tulpė „Pink Dwarf“
Kita vertus, specialistė pabrėžia, kad šios mažosios ankstyvuolės puikiai tiktų džiuginti akį mažose erdvėse – balkonuose, terasose. Tiesa, žiemą jas reikėtų laikyti įkastuose žemėje vazonuose, o jei balkone – tai apvynioti ir apšiltinti, kad svogūnėliai pavasario sulauktų nesušalę.
Besižavintiems ankstyvosioms mažylėmis, R. Maršelienė primena, kad po žydėjimo augalo sėkldadėžę reikia nulaužti (geriausia pirštais, ir būtinai stengiantis, kad vieno augalo sultys nepatektų ant kito augalo), po maždaug pusantro mėnesio antžeminė augalo dalis ima vysti, nykti – ir tai rodo, kad svogūnėlis jau užaugo. „Iškasę tokį svogūnėlį, matysite jau bedžiūstančias šakneles, o svogūnėlis bus balsvas, su rudomis dėmelėmis. Nerekomenduoju laukti, kol lapai visiškai nudžius – nors tokiu atveju svogūnėlis gali užaugti didesnis, bet dažniausiai sutrūkinėja jo išorinis lukštas, todėl augalas tampa mažiau atsparus ligoms,“ – patirtimi dalijasi R. Maršelienė.
Egzotiškosios laukinės tulpės
15 grupė – vienos egzotiškiausių, botanikos sodo specialistų ypač vertinamos tulpytės nedidukais žiedais, kurių šiuo metu VDU botanikos sode auginama apie dvidešimt rūšių ir veislių (nemažą dalį jų padovanojo privatus kolekcininkas, buvęs ASU dėstytojas Kazimieras Rimkus).
.JPG)
Keliažiedės tulpės
„Kaip rodo mano patirtis, šios grupės tulpių – girinių (Tulipa sylvestris L.), keliažiedžių (T. bifloriformis Vved.), vėlyvųjų (T. tarda Stapf), uruminių (T. urumiensis Stapf.) ir kai kurių kitų – galima nekasti ilgus metus. Jos sėkmingai dauginasi, gausiai žydi, po žydėjimo nebūtina nukirpti jų sėkladėžių, todėl jos pasidaugina ir išbarstytomis sėklomis. Tiesa, iš sėklos išaugusi tokia tulpė pražys tik po penkerių ar net septynerių-aštuonerių metų, o jos svogūnėlis pirmus metus tebus ryžio kruopos dydžio.
Maršelienė neslepia, kad ją be galo žavi ne tik tulpių žiedai, bet ir jų margaspalviai lapai – kurių visą grožį galima pamatyti būtent dabar, pavasariui dar neįsisiūbavus: „Taškuoti, dryžuoti, ryškiai rožiniais ar baltais apvadais, banguoti – nemačiusiam žmogui net sunku patikėti, kad tulpės ir be žiedų gali būti tokios išraiškingos,“ – sako botanikos sodo tulpių auginimo specialistė.
Minimaliausias tulpės žiedo žydėjimo laikas yra bent penkios dienos – kai tos dienos kaitrios, saulėtos. Jei orai labiau lietuviški, vėsūs, tulpės gali žydėti ir iki dviejų savaičių. Tad ankstyvąsias, šiuo metu pradedančias žydėti botanikos sodo tulpes Kaune lankytojai dar spės pamatyti artimiausias kelias savaites, iki ir po Velykų.
Didysis tulpių žydėjimas VDU botanikos sode Kaune skelbiamas nuo balandžio 28 d. iki gegužės 7 d.
O visų, besidominčių tulpių ir kitų svogūninių augalų auginimu, priežiūra bei puoselėjimu, VDU botanikos sodo specialistė Rita Maršelienė laukia balandžio 28 d., penktadienį, praktiniame seminare „Viskas apie tulpes ir kitus svogūninius augalus“.
