Shutterstock nuotr.
Spindinti šypsena – pati gražiausia puošmena. Tad nenuostabu, kad prasidėjęs vasaros švenčių bumas prie odontologų kabinetų atgena eiles pacienčių, norinčių baltos šypsenos. Vis tik gydytoja odontologė teigia, kad dantų sveikata pradėti rūpintis reikėtų ne nuo to ir pastebi, kad pacientai neretai yra įtikėję klaidingais mitais apie burnos priežiūrą bei veiksnius, darančius didžiausią įtaką dantų spalvos pokyčiams.
Mitas Nr. 1: Dantys keičia spalvą tik dėl netinkamos burnos higienos
Pasak gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės, dantų spalvos pokyčiams įtaką daro įvairių – išorės ir vidinių – veiksnių visuma. Savaime suprantama, kad visų svarbiausia yra tinkamos individualios burnos higienos laikymasis, tačiau nereikėtų savęs kaltinti, jei pastebite, kad šypsena nėra tokia balta, kaip norėtųsi ar kokia buvo prieš kelis metus.
„Dantų apnašų susidarymui įtakos turi net tokie veiksniai, kaip seilių sudėtis, dantų padėtis dantų lanke, danties anatominė forma ar maisto racionas. Kalbant apie dantų spalvą, čia įtakos turi ir paciento amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo dantys tamsesni. Mat dėl ilgainiui atsirandančių emalio įtrūkimų, susidaro palankios sąlygos kauptis dantų apnašoms. Be to, dantys tampa tamsesni dėl su amžiumi vis storėjančio dentino sluoksnio po emaliu“, – aiškina M. Lazauskaitė.
Mitas Nr.2: Profesionalią burnos higieną atlikti būtina ne kiekvienam
Šį mitą gydytoja odontologė paneigia be didelių įžangų, teigdama, kad profesionalios burnos higienos procedūra padeda išvengti dantenų uždegimo ir jų kraujavimo. Tačiau svarbiausia tai, kad ši procedūra yra pagrindinė prevencinė priemonė nuo periodonto ligų.
„Profesionalią burnos higieną atlikti būtina kiekvienam. Pacientams apnašos ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos. Jei ji tinkama – profesionalią burnos higieną atlikti rekomenduojama bent kartą per metus, tačiau pastebint, kad apnašos linkusios kauptis labiau – tą daryti reikėtų kas pusę metų ar net kas tris mėnesius“, – sako M. Lazauskaitė.
Gydytoja skuba nudžiuginti: atlikus profesionalią burnos higieną dantys gali net šiek tiek pašviesėti. Mat procedūros metu nuo dantų paviršiaus nuvalomas ne tik minkštos apnašos, bet ir paviršinis pigmentas. Žinoma, norint holivudinės šypsenos efekto, papildomai reikėtų atlikti profesionalaus dantų balinimo procedūrą.
Mitas Nr. 3: Pats didžiausias baltos šypsenos priešas – rūkymas
Praėjo tie laikai, kai rūkymą buvo galima kaltinti už pageltusius dantis. Gydytoja odontologė neneigia, kad, įkvepiant cigaretės dūmus ant dantų paviršiaus nusėda dervos, suteikiančios dantims gelsvą spalvą. Tad kuo dažniau rūkoma – tuo didesnė tikimybė, kad dantys gali šiek tiek pagelsti. Tačiau šviesioji pusė būtent yra ta, kad dantų spalvos pokyčiams didžiausią įtaką turi dervos, todėl šį poveikį sumažina jų neturintys produktai.
„Pastebiu, kad suaugę žmonės itin susierzina, kai gydytojas juos auklėja ir draudžia kažką daryti. Pavyzdžiui, kai suaugusiam žmogui yra pamokslaujama dėl taurės raudono vyno ar rūkymo. Tokie draudimai tesukelia atmetimo reakciją. Natūralu, kad ne visi žmonės gali ar nori mesti rūkyti ir tai yra kiekvieno suaugusiojo reikalas. Jei pacientai rūko, tačiau nori jog dantys išliktų tokie pat balti kaip ką tik po dantų balinimo, rekomenduojama rinktis produktus neturinčius dervų – tai yra tokias alternatyvas įprastiems tabako gaminiams, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai“, – paaiškina odontologė.
Vis tik čia gydytoja pabrėžia, kad rūkantys pacientai savo burnos sveikatai turėtų skirti ypatingą dėmesį ir laikytis ypač geros individualios burnos higienos, reguliariai lankytis pas odontologą arba burnos higienistą profilaktiniams dantų patikrinimams.
