Shutterstock nuotr.
Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Pavojingi – ir lietuviški vabzdžiai
Lietuvoje zyziantys skraiduoliai nėra tokie pavojingi, kaip, pavyzdžiui, Afrikoje ar kitose egzotinėse šalyse. Visgi, budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės teigimu, yra ko saugotis ir mūsų šalyje. „Vietiniai kraujasiurbiai taip pat perneša įvairias ligas, sukelia ūmų niežulį ir alergines reakcijas. Vienos iš jų praeina gana lengvai, o kitos netgi gali sukelti pavojų gyvybei“, – įspėja I. Norkienė.
Pasak vaistininkės, bičių, širšių, vapsvų ir kamanių įgėlimai dažnam gali sukelti stiprias alergines reakcijas ar net anafilaksinį šoką. „Ištikus alerginiam šokui, reikia labai skubios medikų pagalbos. Todėl itin alergiškiems žmonėms vykstant į gamtą privalu turėti antihistamininių vaistų. Dar vienas pavojingas gamtos gyventojas – erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą – susirgimus, kurie negydomi gali baigtis net mirtimi. Ne tokios grėsmingos yra musės ir uodai: pirmosios gali bakterijomis užkrėsti maistą, o antrieji – sukelti ūmų niežulį, odos sudirgimus, dėl kurių į organizmą gali patekti infekcijų“, – pasakojo I. Norkienė.
Nuo niežulio iki gyvybei pavojingų ligų
Vaistininkės teigimu, vabzdžių įkandimams alergiškiems žmonėms geriau vengti tokių vietų, kuriose dūzgia bitės, širšės, vapsvos ar kamanės.
„Žydinčiose pievose ar prie vaisius sunokinusių medžių šių vabzdžių yra daugiau. Jų įgėlimas alergijų kamuojamam žmogui, geriausiu atveju, sukels odos sudirgimą, patinimą ar niežulį. Pavojingesnė reakcija – anafilaksinis šokas. Tai ūmi, gyvybei pavojinga organizmo reakcija, kurios metu ištinsta įgėlimo vieta, sutrinka kvėpavimo funkcijos, nukrenta kraujospūdis, žmogus gali prarasti sąmonę. Ištikus anafilaksiniam šokui, būtina skubi medikų pagalba arba jau minėta leidžiamųjų antihistamininių vaistų dozė“, – apie pavojus įspėja I. Norkienė.
Didelį pavojų kelia ir erkės. Todėl jų įkandimus reikia stebėti ypač atidžiai. „Susirgus erkiniu encefalitu, simptomai primena gripą: pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, raumenis, sutrinka pusiausvyra, gali prasidėti traukuliai. Negydant ligos, ji gali negrįžtamai pažeisti nervų sistemą. Erkei užkrėtus organizmą Laimo liga, dažniausiai parausta įkandimo vieta, kyla temperatūra, ima varginti galvos, sąnarių, raumenų skausmai. Encefalito požymiai išryškėja praėjus maždaug dviems savaitės po užsikrėtimo, o Laimo ligos simptomų galite ilgą laiką nejausti. Todėl po erkės įsisiurbimo atidžiai sekite savo būklę, o geriausia – iš karto kreipkitės į gydytoją“, – ragina vaistininkė.
Uodų ir musių sukeliami nepatogumai nėra tokie pavojingi, tačiau ne ką mažiau erzina. „Jei dosniai „pamaitinsite“ uodus, gali užpulti stiprus niežulys, kamuoti odos sudirgimai. Nuolat besikasydami, rizikuojate užkrėsti odą infekcinėmis ligomis. Be to, saugoti reikėtų ir maistą. Ant maisto produktų nutūpusios musės gali palikti įvairius užkratus“, – įspėja BENU vaistininkė.
Kaip atbaidyti?
Norintiems sulaukti kuo mažiau vabzdžių dėmesio, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į tai, kokie aromatai jus supa. „Vabzdžius, ypač uodus, šalin gena citrinų, eukaliptų, gvazdikėlių, acto, benzino, sakų, kadagių ir laužo kvapai. Ir, priešingai, kosmetikos priemonių, kvepalų ar prakaito kvapas, vilioja kraujasiurbius. Todėl vykstant į iškylą verčiau nesikvėpinti, naudoti kuo mažiau kosmetikos“, – teigia I. Norkienė.
Sustiprinti apsaugą nuo vabzdžių padeda ir juos atbaidančios priemonės – repelentai. „Įvairiais nuo vabzdžių saugančiais losjonais, purškalais bei tepalais tepkite ar purkškite dažniausiai įkandimų sulaukiančias kūno vietas: galūnių linkius, čiurnas, juosmenį, kaklą bei plaštakas. Tiesa, atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytą produkto paskirtį: ne visi jie tinka naudoti tiesiai ant odos. Be to, niekada nepurkškite priemonės ant veido. Verčiau ja patepkite delnus ir tik tuomet padenkite veidą“, – apie apsaugą pasakoja I. Norkienė.
Repelentai nuo vabzdžių taip pat padeda apsaugoti vaikus: „Tik svarbu rinktis būtent vaikams tinkamas priemones, nes jų sudėtyje yra mažesnė cheminių medžiagų koncentracija. Taip pat niekada priemonėmis netepkite mažųjų rankų. Jie linkę dažniau trinti veidą, akis ir gali jas sudirginti. Be to, nepamirškite tiek atžaloms, tiek sau parinkti tinkamos aprangos. Kelnes kiškite į batus, o viršutinę kūno dalį pridenkite rūbais ilgomis rankovėmis. Geriausia rengtis šviesiai: tada lengviau pastebėsite ant jūsų užlipusius vabalus“.
Saugus vabzdžio pašalinimas
Grįžus namo po poilsio gamtoje labai svarbu nepamiršti apsižiūrėti savo ir artimųjų kūno, ar nėra įkandimų, įsisiurbusių erkių. Jei visgi tapote vabzdžio auka, pirmiausia nedelsdami turite jį pašalinti.
„Įsisiurbusios erkės ištraukimą geriausia patikėti gydytojui. Jis pašalins vabzdį ir tinkamai dezinfekuos įsisiurbimo vietą. Taip pat rekomenduočiau nedelsti ir pasitikrinti, ar neužsikrėtėte Laimo liga. Apie 30 proc. ja susirgusiųjų neatsiranda specifinio požymio – paraudusios dėmės, o liga tyliai alina sveikatą, sukeldama negrįžtamus širdies, inkstų ir kitų organų pakenkimus. Deja, nuo šio susirgimo, priešingai nei nuo erkinio encefalito, nėra jokių skiepų. Belieka vengti kontakto su erkėmis“, – įspėja BENU vaistininkė I. Norkienė.
Įgėlus širšei ar bitei, geluonį reikia atsargiai pašalinti pincetu. „Šiukštu nekrapštykite, nekasykite įgėlimo vietos, kaip ji beniežėtų. Jei jaučiate didelį diskomfortą, pasitepkite specialiu, niežulį malšinančiu kremu. Pagelbės eteriniai levandų, arbatmedžio, gvazdikėlių eteriniai aliejai. Ir, žinoma, kantrybė“, – teigia vaistininkė.
