Asmeninio archyvo nuotr.
Mantas Kuzmarskis – sportininkas, varžybų organizatorius ir drifto teisėjas, teisėjaujantis varžyboms jau beveik 12 metų. Per šį laiką jis buvo pastebėtas ir pakviestas teisėjauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Mantas neabejoja, kad drifto teisėjo darbas – sunkus ir skirtas tikrai ne kiekvienam. Šis interviu Lietuvos automobilių sporto federacijos iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su profesionaliais automobilių sporto teisėjais ir jų darbo specifika.
Jūs – drifto teisėjas. Kaip susidomėjote šia veikla?
Automobiliais ir jų sportu domėjausi visą gyvenimą, kiek tik save atsimenu. Visada ieškodavau kelių, kurie padėtų būti kiek įmanoma arčiau šio sporto. Išbandžiau įvairias automobilių sporto rūšis: ralį, žiedą, slalomą, driftą. Pastaroji buvo „šviežia“, įdomi. Supratau, kad driftas gali tapti populiaria autosporto šaka, norėjosi ją tokia padaryti kiek įmanoma greičiau ir praplėsti automobilių sporto kultūrą Lietuvoje.
Mano, kaip teisėjo, kelias prasidėjo 2005 metais, kai reikėjo suorganizuoti pirmas didesnes varžybas Kauno Urmo bazėje, buvau jų teisėjas. Po to, 2006 metais, sekė pirmasis Lietuvos drifto čempionatas, kuriame man ir vėl teko organizatoriaus – teisėjo vaidmuo (ir taip 3 metus iš eilės). Kiek vėliau pradėjau važinėti į tarptautines varžybas, su tuo metu pirmąja profesionalia drifto komanda Pabaltijyje – „Drifterl“. 2010 metais pradėjau organizuoti ir teisėjauti EEDC (Eastern European Drift Championship) čempionate, kuris gyvavo 5 metus, apjungė dalyvius iš aštuonių valstybių. Šio čempionato etapas vyko ir Lietuvoje ir tai buvo vienas didžiausių autosporto renginių metuose. Mane pastebėjo ir pradėjo vis dažniau kviesti teisėjauti kituose čempionatuose. Pastaruosius 7 metus teisėjauju 15-25 varžybose per metus ir beveik visos jos vyksta užsienio valstybėse.
Kodėl iš daugelio automobilių sporto šakų pasirinkote būtent driftą?
Galėčiau teigti, kad driftas pasirinko mane, o ne aš jį. Kaip vairuotojas – labiausiai mėgstu ralį, tačiau driftas – unikalus, labai tinkantis mūsų laikmečiui, reikalaujantis daug įgūdžių ir prie viso to – pakankamai pigus. Ši sporto šaka labiau prieinama žmonėms, o tai yra labai svarbu.
Daugiausia teisėjaujate užsienio šalyse. Kaip Jums pavyko tapti teisėju tarptautiniu mastu?
Kadangi drifto populiarėjimo metu buvau vienas aktyviausių jo vystytojų Lietuvoje, išsiugdžiau reikiamų savybių, susirinkau nemažai žinių, patirties ir, manau, tapau geru šio amato specialistu. Pamažu įgijau sportininkų ir organizatorių pasitikėjimą, mane pradėjo kviesti teisėjauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Iki šiol man teko dirbti įvairaus lygio varžybose, su vairuotojais iš skirtingų kontinentų.
Kokių asmeninių savybių reikalauja teisėjo darbas?
Visų pirma, kaip ir bet kokioje profesijoje, svarbiausia savo darbą mylėti. Reikia mokėti būti nešališku, susikoncentruoti (kvalifikacija kartais užsitęsia net iki 5 valandų), žinoma, suprasti automobilio dinamiką, vairavimo subtilybes. Taip pat reikia būti kantriam ir sugebėti atsiriboti nuo užplūstančių emocijų. Teisėjo darbas – nuspręsti, kurio sportininko įgūdžiai yra geriausi tam tikroje trasoje. Man patinka, kad drifte automobilio kaina turi kur kas mažesnę įtaką rezultatui, negu vairuotojo įgūdžiai. Prie gero rezultato prisideda ir sėkmė, kuri yra „įnoringa paukštė“ ir dažniausiai lydi gabiausius bei geriausiai pasiruošusius.
Kaip atrodo Jūsų pasiruošimas varžyboms?
Mano pasiruošimas varžyboms labai paprastas – krepšys rūbų (būtinai pasirinktų pagal orų prognozes), paruoštas automobilis arba lėktuvo bilietas ir tiek.
Kaip keliate savo, kaip teisėjo, kvalifikaciją?
Nuolatinės „treniruotės“ teisėjaujant įvairiose varžybose, darbas ir bendravimas su teisėjais iš labiausiai pripažintų serijų pasaulyje: „Formula Drift USA“, „Driftmasters Europa“ ir pan. Pats vedu mokymus, turiu grupelę teisėjų, kuriuos galiu vadinti savo mokiniais.
Kaip apibūdintumėte drifto padėtį Lietuvoje?
Bet kokios sporto šakos situaciją šalyje nulemia du veiksniai: populiarumas ir ekonominė situacija. Ne paslaptis, kad automobilių sportas reikalauja daug lėšų, o tai dažnai tampa stabdžiu, bet turint omenyje šį faktą – driftas Lietuvoje laikosi labai neblogai, daugiausiai bendruomenės narių iniciatyvos dėka. Turime tikrai aukšto lygio vairuotojų, kurie garsina Lietuvą tarptautinėse arenose. Pavyzdžiui: Andrius Vasiliauskas, Andrius Čibirka, Kęstutis Kelpša, Mantas Kulvinskas, Benediktas Čirba, Aurimas Vaškelis, Gediminas Levickas – vyrai, kurie Europoje jau yra žinomi ir gali pakovoti dėl aukščiausių pozicijų. Yra ir daugiau puikių augančių sportininkų. Mano akimis, susidomėjimas driftu auga, o pati sporto šaka profesionalėja. Jau turime ir gan įspūdingą drifto istoriją, neblogą dabartį bei daug potencialo ateičiai. O bendruomenės azartas bei iniciatyva nemažėja.
Ar Jums šiuo metu tenka ir pačiam sėsti už sportinio automobilio vairo?
Taip. Tenka vesti treniruotes, mokyti „driftinti“, vairuoti „drift taxi“. Esu pats sukonstravęs nemažai sportinių automobilių – tai dar viena mano gyvenimo pusė. Testuoju šviežiai surinktus bolidus, padedu sportininkams geriau susireguliuoti automobilius. Tai leidžia neprarasti įgūdžių už vairo, o techninės žinios padeda geriau analizuoti tai, kas vyksta trasoje teisėjaujant.
Kadangi teisėjo darbas yra susijęs su trasų, automobilių ir vairuotojų analize – ši patirtis padeda greitai ir tiksliai spręsti užduotis sėdint už automobilio vairo. Stebėdamas didelį kiekį skirtingų važiavimų, neišvengiamai susikaupi didelį žinių bagažą.
Su kokiais iššūkiais teisėjo darbe tenka susidurti?
Prastomis oro sąlygomis, ilgomis kelionėmis bei vis dar pasitaikančiu vairuotojų piktinimusi tavo priimtais sprendimais teisėjaujant. Kartais net praėjus kelioms savaitėms po varžybų tenka sulaukti žinučių su klausimais, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Tačiau man tai ne problema – jeigu atsakingai dirbi savo darbą, visada žinai, kodėl padarei atitinkamus sprendimus. Tokios situacijos nemalonios, bet mano darbe – neišvengiamos.
Ką patartumėte žmonėms, besidomintiems galimybe tapti drifto teisėjais? Kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis?
Nedaugelis žmonių nori ir tuo labiau gali tapti drifto teisėjais. Šiame darbe dažniausiai tenka stovėti už „kadro“ ir spręsti žmonių, kurie yra tavo draugai ar pažįstami likimus. Tai labai nelengva užduotis, ypač kai žinai, kiek daug pastangų jiems kainuoja buvimas už bolido vairo. Teisėjaudamas tampi tikrai ne pačiu mėgstamiausiu asmeniu aplinkiniams. Tad, visų pirma reikia suprasti šį faktą, kad teisėjo darbas yra didelė atsakomybė, kuri neatneša ypatingos garbės. Jeigu vis tiek norite to imtis, tuomet reikia tinkamai pasiruošti. Patarčiau pradėti savanoriauti drifto renginiuose, susikurti kontaktų sąrašą, stebėti, kaip teisėjai priima sprendimus ir analizuoti tai. Dažnai varžybose reikalinga teisėjo padėjėjo/ sekretoriaus pozicija, tad pabandykite pretenduoti į ją. Susisiekite su žmonėmis, dirbančiais šį darbą ir užverskite juos klausimais. Šiam amatui kol kas nėra jokios mokyklos, tad viską lemia paties žmogaus nuoširdus užsidegimas.
Marių galite sekti socialiniuose tinkluose:
Facebook: Mantas Kuzmarskis
