Filme pasakojama apie nuobodulį ir jo poveikį žmogui. Pristatomi skirtingi žmonės: 32 metų Volstryto biržos makleris, per metus uždirbantis milijoną, kiauras dienas nieko neveikiantis dykumų klajoklis, paskutinis likęs gyvas II-ojo pasaulinio karo šnipas, vien Laiką tapantis dailininkas ir „novatoriškoji“ šaulė Brenda Spencer, kuri būdama šešiolikos mokykloje nušovė vienuolika žmonių dėl to, kad jai „nepatinka pirmadieniai“. Vidinis nuobodulio kankinamo žmogaus „aš“ prabyla Johno Malkovichiaus balsu ir klausia: „Kiek dar žmonių pasaulyje jaučiasi taip kaip aš?“
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) šiemet sveikinasi šiek tiek anksčiau nei įprasta – laiką prieš Kalėdas iškeitėme į darbingąją rudens pradžią. Nuo rugsėjo 23 iki spalio 3 d. visas mūsų dėmesys – dokumentiniam kinui.
7-ojo VDFF pagrindinėje programoje – filmai, kuriuos žiūri viso pasaulio dokumentinio kino gerbėjai, gausiai susirenkantys į svarbiausių kino festivalių ir forumų sales. Viena pagrindinių filmų temų – įvairialypė žmogaus egzistencinė patirtis.
Specialiąją programą šiemet skyrėme meno ir kūrybos temai. Programos „Meno pavidalai“ filmai – kūrybos proceso dokumentai. Kaip gimsta menas, kas yra menas, svarsto filmų herojai – kompozitoriai, gatvės meno atstovai, choreografai, pramoninio dizaino kūrėjai, rašytojai.
Šiemet surengėme net dvi retrospektyvas. Išsamiai pristatysime lenkų dokumentinio kino virtuozo Paweło Łozińskio ir lietuvių kino poeto maestro Roberto Verbos kūrybą.
Trečią kartą rengiamoje konkursinėje programoje varžysis Baltijos šalių geriausieji. Tarptautinė žiuri, vadovaujama Paweło Łozińskio, išrinks tris filmus – jų autoriams bus įteiktos premijos.
Pirmą kartą VDFF parodysime ir „Skalvijos“ kino akademijos dokumentinio kino studentų darbus. Manome, kad atėjo laikas pristatyti pačių jauniausiųjų žvilgsnį į pasaulį.
