Eglė Kirliauskaitė
Justės Urbonavičiūtės nuotr.
Laikas.lt
„Gerai, kad bent šampano buvo, kitaip būčiau apsiverkus – nieko naujo nepamačiau“, – po šią savaitę vykusios naujausios Agnės Kuzmickaitės kolekcijos pristatymo tarpusavyje plepėjosi dvi išsipusčiusios merginos, matyt, bilietui bei to vakaro aprangai išleidusios kiek daugiau nei norėjo. Ir visgi tądien mados erdve tapusio Nacionalinio dramos teatro viešnių apranga bylojo apie dizainerės jau užtarnautas simpatijas – nemažai jų buvo pasipuošusius Agnės taip mėgstamais drugeliais ir atrodė lyg vienos komandos (jos kūrybos gerbėjų?) narės.
Matyt, ne be reikalo: per mandagiai vėlavusio kolekcijos pristatymo sceną žingsniavę 90 modelių tikrai buvo patrauklūs akiai bei puikiai pritaikomi kasdienybėje – ne viena žiūrovė, pamačiusius demonstruojamą drabužį, džiaugsmingai aikčiojo: „O, šitą tikrai norėčiau įsigyti“.
.JPG)
Kaip teigia pati dizainerė, šios kolekcijos įkvėpimo šaltiniu tapo žaismingas požiūris į kasdienybę ir mus supančius objektus. Darbas teatre, kuriant kostiumus dramos bei operos spektakliams, ir mažos dukrelės priežiūra – tai veiksniai, paskatinę A. Kuzmickaitę netradiciškai pažvelgti į įprastą kasdienį drabužį ir puikiai atsispindėję jos modeliuose. Turbūt nesuklysime kolekciją pavadinę infantilumo ir seksualumo, paprastumo ir prabangumo deriniu (beje, ar tik mums visų manekenių galvas puošę juodi kaspinai priminė Peliuko Mikio žmoną Minę?).
Vakaro pradžioje svečiai ant scenos išvydo vyriško kirpimo marškinius, dekoruotais Agnės vaikystėje pieštais piešiniais. Vėliau atmosfera kaito – pristatyta eilė vientisų maudymosi kostiumėlių, moterims siūlanti minimalistinį stilių, klubus dengiančius sijonėlius bei subtilias rausvą, mėlyną ir juodą spalvas. Dizainerė šią vasarą kviečia rinktis skirtingų ilgių liemenį pabrėžiančias dvisluoksnes šilkines sukneles, trumpus šilkinio aksomo šortus, žaismingomis aplikacijomis puoštus pilkus arba kūno spalvos džemperius, laisvus marškinius. Kolekcijos kertine ašimi tapo auksiniai, raudoni ir juodi kutai, siuvinėtos karališkos lelijos aplikacijos, daugybė nelabai originalios, bet puikiai atpažįstamos bei mėgstamos simbolikos (širdelės, lūpos, kaspinai) ir, be abejo – įvairiose modelių vietose nutūpę drugeliai. Vienas įspūdingiausių kolekcijos modelių – ilga raudono aksomo suknelė, kuriai pasiūti prireikė keliolikos metrų medžiagos. Baigiamuoju renginio akcentu tapo kelių šimtų baltų balionių instaliacija, grakščiai pakibusi virš teatro scenos ir kartu su kolekcijos modeliais palydėta gausiais plojimais.
Bendras įspūdis po pristatymo liko tikrai labai skanus: visą komandą reikia pagirti už puikią organizaciją, įdomią scenografiją, gerai parinktą muziką ir tinkamą viso to adaptaciją teatrinei erdvei – A. Kuzmickaitės kolekcijos spektaklį neabejotinai galima skelbti įvykusiu. Ir visgi, nepaisant visų šių pliusų, pritūko kažko, ką banalokai galėtume pavadinti naujais mados vėjais (ir dėl ko buvo nepatenkintos straipsnio pradžioje minėtosios viešnios). Gražūs drabužiai, vėl puošti nesuskaičiuojama galybe drugelių, atrodė tikrai šauniai, bet neapleido jausmas, jog tai jau kažkur matyta, jau išgyventa. Ir nors tikrai nedrįstume ginčytis dėl Agnės talento bei savo auditorijos poreikių išmanymo, atrodo, jog pastarasis ima viršų, neleisdamas pasireikšti drąsesniems, netikėtiems ir šviežiems mados sprendimams. Kita vertus, galbūt dėl idealistinių kūrybinių ambicijų ne visada verta rizikuoti tuo, kas jau iki šiol užsitarnauta. Ieškant pararelių kitose meno srityse, daugelis žymių muzikantų, dailininkų ar kino režisierių turi tam tikrą atpažįstamą savo braižą, tapusį vizitine kortele ir gerbėjus verčiantį pirkti vis naujus albumus, lankytis vis naujose parodose ar su nekantrumu laukti naujo filmo. Tik vieni šių kūrėjų, laikui bėgant, pripažįstami genijais, o kitus „to paties“ persisotinusi publika paprasčiausiai pamiršta. Ateitį prognozuoti sunku, tačiau panašu, jog atpažįstamumą vertinančioms Lietuvos moterims drugelių „niekada (na, bent kelerius ateinačius metus) nebus per daug“.
Daugiau nuotraukų – galerijoje!
