Laikas.lt
Vos kiek aprimus audroms dėl SOPA, prieš kurį protestuodami buvo užsidarę keli didžiausi tinklapiai, žmonės pasiekė dar viena žinia. Šį kartą tai – iki šiol ypatingai slaptu laikytas ACTA („Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“). Kodėl ACTA vertinamas priešingai?
Per pastaruosius kelerius metus vadinamasis skaitmeninis „piratavimas“ kelia neišsemiamas diskusijas. Todėl nenuostabu, kad kiekvienas oficialus susitarimas, naujas įstatymas ar įstatymo pataisa vėl ir vėl užverda naujas aistras. Vieni ekspertai teigia, kad šis ginčas niekada nebus išspręstas, kiti siūlo susitaikyti – tokia yra progreso kaina, dar kiti – siūlo su „piratais“ dorotis įstatymų pagalba. Pasirodo, slaptu laikytas ACTA susitarimas šioje kovoje turi itin svarbų vaidmenį.
ACTA teorinis tikslas – ginti autorių teises ir saugoti nuo klastojimo. Kaip rašoma lietuviškame ACTA tinklapyje, visas susitarimas tarsi ir skamba gražiai, kol nepažvelgi į jį giliau. Lietuviškas „Stop-ACTA“ įspėja, susitarimas atims privatumą ir pažeis žmogaus teises. Įsigalėjus ACTA, mūsų gyvenimas gali priminti G. Orwello „1985“ aprašyta sistemą, nes sutartis leidžia:
-
Tikrinti Tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose.
-
Konfiskuoti Tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt Tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą.
-
Bausti Tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, Tu turėjai pagrindo žinoti (nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus.
-
Įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie Tave iš Tavo interneto teikėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt Tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu.
-
Naudoti visas technines ir teisines priemones, (Tavo interneto srauto sekimą, Tavo daiktų konfiskavimą ir pan.), kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi.
- Įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltusius.
Trumpiau tariant, priimta tarptautinė sutartis teisėsaugai suteiks teisę laužyti nacionalinius įstatymus, ginančius žmogaus teisę į laisvą informaciją ir privatumą.
Be to, pats ACTA yra neišbaigtas ir jame trūksta terminų aiškumo ir formuluočių tikslumo, kad palieka dar daugiau erdvės interpretacijoms:
- ACTA sutarties punktai gali būti keičiami jau po sutarties pasirašymo
- ACTA nurodo, kad bausmės bus kriminalizuojamos, o pagal ES autorinių teisių įstatymai NĖRA kriminalinio lygmens (Lietuvoje – administracinio).
- Šalys, pasirašiusios ACTA neturės teisės keisti savo vidaus įstatymų, susijusių su autorinėmis teisėmis, be ACTA sudaryto komiteto pritarimo (komiteto sudarymo tvarką ir pan. sutartyje taip pat nenurodoma). Visą veiklą minėtasis komitetas pasiliks teisę įslaptinti.
- ACTA dar nėra patvirtinta nei Europos Komisijos, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.
Juk visas internetas kadaise buvo sukurtas nemokamų ir laisvų programų pagrindu. Čia pat tiek STOP ACTA aktyvistams, tiek įvairiems ekspertams kyla klausimas – jeigu įstatymas toks naudingas ir „nekaltas“, kodėl apie jį žmonės sužinojo tik „Wikileaks“ paviešinus dokumentus?
Kad ir kaip ten bebūtų, kiekvienas autorius ar įgaliotas asmuo turi teisę ginti ir saugoti intelektinę nuosavybę nuo nelegalaus platinimo ir kopijavimo. Tiesa, didžiausia ACTA bėda ta, kad sutartis nesuderinama nei su žmogaus teisėmis, nei su LR Konstitucija.
Daugiau informacijos rasite čia.
