Agrastų lapai susisuko į vamzdelius? Specialistai perspėja – vikšrai gali greitai sunaikinti derlių

Agrestų krūmus pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai puola lapus sukantys vikšrai – lapgraužių ir lapgraužių sukėjų (dar vadinamų lapų sukėjais) lervos. Jei nesiimama priemonių laiku, jos apgraužia jaunus lapus, žiedpumpurius ir uogų užuomazgas, todėl krūmas nusilpsta, o derlius gali smarkiai sumažėti.

Dažniausias signalas – susukti lapai, tarsi suvynioti į vamzdelį, o jų viduje arba apačioje matyti ploni voratinkliai. Kartais pastebėsite ir apgraužtus ūglių viršūnėlius bei uogas su negiliomis išgraužomis – tokia žala ypač greitai progresuoja, kai orai šilti ir sausi.

Kaip atpažinti kenkėją?

Lapų sukėjų vikšrai slepiasi susuktuose lapuose, todėl vien apžiūrėti krūmą iš tolo neužtenka. Patikimiausia – praskleisti susuktus lapus ir patikrinti, ar viduje nėra žalsvų ar rusvesnių lervų bei jų išskyrų, o ant lapų paviršiaus – šilkinio siūlo.

Suaugę drugeliai patys krūmams beveik nekenkia, tačiau jų aktyvumas rodo, kad netrukus bus dedami kiaušinėliai. Dėl to sodininkai dažnai stebi situaciją reguliariai, o didesniuose soduose pasitelkia feromonines gaudykles – jos padeda suprasti, kada prasideda drugelių skraidymas ir kada tikėtinas naujas lervų antplūdis.

Kada imtis veiksmų?

Efektyviausia kova – kai lervos dar mažos ir nespėjo susisukti lapų į tankius lizdus. Praktikoje tai reiškia, kad laukti, kol krūmas masiškai „susiries“, neverta: užtenka kelių pirmųjų pažeistų lapų, kad pradėtumėte mechaninį naikinimą ir sustiprintumėte stebėseną.

Jei pažeidimų nedaug, dažnai pakanka nuskinti ir sunaikinti susuktus lapus su lervomis. Tokia priemonė ypač pasiteisina nedideliuose soduose, kur kiekvieną krūmą galima apžiūrėti atidžiai, o kenkėjo populiacija dar nėra išplitusi.

Natūralios ir biologinės priemonės

Ekologiškuose ūkiuose ir mėgėjiškuose soduose dažnai pasirenkamos biologinės priemonės, veikiančios vikšrus, o ne pačius augalus. Plačiai taikomi preparatai, kurių sudėtyje yra Bacillus thuringiensis bakterijų atmainos – jos paveikia vikšrų virškinimo sistemą, todėl svarbu, kad lervos suėstų apdorotą lapų paviršių.

Papildomai naudinga skatinti natūralius kenkėjų priešus. Zylės ir kiti smulkūs paukščiai sezono metu minta lervomis, tad lesyklos žiemą ir inkilai pavasarį gali prisidėti prie mažesnio kenkėjų spaudimo, ypač sodybose ir soduose, kur vengiamas intensyvus purškimas.

Chemijos priemones verta svarstyti tik tada, kai pažeidimas didelis ir mechaninės ar biologinės priemonės nebespėja suvaldyti situacijos, o prieš naudojimą būtina įvertinti, ar preparatas registruotas uogakrūmiams ir kokie taikomi naudojimo bei karencijos reikalavimai.

Svarbu ir tai, kad skirtingos rūšys gali vystytis nevienodu metu, todėl vienkartinis purškimas retai duoda ilgalaikį rezultatą. Dėl šios priežasties pagrindinis principas išlieka paprastas: nuosekli apžiūra, greita reakcija į pirmuosius požymius ir priemonių derinimas pagal realų užkrėtimą.

Rudenį verta pašalinti nuo krūmų likusias uogas ir atlikti sanitarinį genėjimą, kad sumažėtų vietų, kur kenkėjai galėtų peržiemoti. Taip pat naudinga sugrėbti nukritusius lapus ir išnešti iš sklypo, o ne palikti po krūmais, nes juose gali slėptis įvairių kenkėjų vystymosi stadijos.