Kiekvienas daržininkas bent kartą yra susidūręs su savotišku „agurkų menu“: vieni vaisiai užauga kablio formos, kiti sustorėja tarsi kriaušės, o dar kiti būna tokie kartūs, kad neįmanoma suvalgyti net mažo gabalėlio.
Dažnai tokias problemas siejame su netinkamu laistymu ar karščiais, tačiau iš tiesų taip agurkai dažnai signalizuoja apie mitybos trūkumą. Kai augalui ima stokoti vieno svarbaus elemento, vaisiai pradeda deformuotis ir praranda saldumą.
Kad agurkai augtų lygūs, traškūs ir be menkiausio kartumo, itin praverčia laiko patikrinta trąša – paprasti medžių pelenai. Jei azotas, kurio gausu mėšle ar žolės rauginiuose, daugiausia skatina lapų ir žaliosios masės augimą, tai pelenai labiau atsakingi už vaisių kokybę. Juose yra būtent tai, ko agurkams ypač reikia: kalio, kalcio ir magnio.
Kalis padeda augalui tinkamai paskirstyti vandenį. Kai jo pakanka, agurkas auga tolygiai, nesideformuoja ir nevirsta „kriauše“ ar pusmėnuliu. Dėl pelenuose esančių mineralų vaisiuose geriau kaupiasi natūralūs cukrūs, todėl agurkai tampa aromatingi ir sultingi, o ne vandeningi ir prėski. Be to, pelenai stiprina augalo atsparumą stresui, o būtent stresas dažniausiai ir lemia kartumo atsiradimą.
Norėdami paruošti pelenų tirpalą, į 10 litrų vandens įberkite 1 stiklinę persijotų medžių pelenų. Mišinį gerai išmaišykite ir palikite nusistovėti bent kelioms valandoms, o geriausia – parai. Gautu tirpalu agurkus laistykite prie šaknų: vienam suaugusiam kerui paprastai pakanka 0,5–1 litro šio užpilo.
Tokį tręšimą rekomenduojama kartoti kas 10–14 dienų, pradedant nuo momento, kai pasirodo pirmosios agurkų užuomazgos. Laikantis šios paprastos schemos, vaisiai auga tiesūs, sultingi ir nekartūs, o derlius tampa gausesnis ir kokybiškesnis.
