Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Aiškėja tikroji Da Vinci paslaptis: jo kūriniuose rasti pėdsakai, kurie gali pakeisti istoriją
Mokslas

Aiškėja tikroji Da Vinci paslaptis: jo kūriniuose rasti pėdsakai, kurie gali pakeisti istoriją

Paskelbė Karolis Vaickus
2026-02-13, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Mokslininkai, dirbantys ambicingame Leonardo da Vinci DNR projekte, mano galėję aptikti paties garsiojo menininko ir išradėjo genetinės medžiagos pėdsakų.

Apie tai pranešama išankstiniame (preprint) moksliniame straipsnyje. Norint patvirtinti, kad tai iš tiesų daugiau kaip prieš 500 metų gyvenusio Leonardo da Vinci genetinė informacija, dar reikės atlikti papildomus tyrimus.

Patys tyrėjai pabrėžia, kad jų darbas kol kas pateikia „užuominas, o ne išvadas“, tačiau jau dabar parodo, jog iš itin vertingų ir trapių istorinių kūrinių vis dėlto įmanoma išgauti informatyvios biologinės medžiagos.

Mokslininkų sukurta naujoviška metodika leidžia išgauti žmonių, augalų, bakterijų, grybų, gyvūnų, virusų ir parazitų DNR iš senų laiškų vaško antspaudų bei iš pačio popieriaus, kuris per šimtmečius sugeria aplinkos pėdsakus.

„Iš esmės objektai, anksčiau laikyti biologiškai nebyliais, pasirodė veikiantys kaip gyvos savo aplinkos „pirštų atspaudų“ laikmenos,“ – teigiama Leonardo DNR projekto pranešime spaudai.

Naujajame tyrime mokslininkai paaiškina, kaip jie itin švelniai ėmė mėginius nuo kreida piešto piešinio, vadinamo „Šventasis vaikas“, kuris, manoma, gali būti Leonardo da Vinci darbas.

Pasitelkus pažangias naujos kartos sekoskaitos technologijas, iš šio piešinio paviršiaus pavyko išgauti įvairios biologinės informacijos. Tarp jos – oranžmedžių, augintų Medičio soduose Toskanoje, DNR bei žemos kokybės žmogaus DNR.

Kam ši žmogaus DNR priklausė, kol kas neaišku. Tai galėjo būti pats Renesanso menininkas arba asmenys, kurie vėlesniais amžiais liečiasi prie piešinio.

Vis dėlto aišku, kad dalyje DNR buvo rasta Y chromosomos žymenų – tai reiškia, jog genetinė informacija priklausė vyrui. Šis individas, sprendžiant iš žymenų, priklausė giminei (kladei), paplitusiai Viduržemio jūros regione, ypač centrinėje ir pietinėje Italijoje, įskaitant Toskaną, iš kurios kilęs ir pats Leonardo.

Tyrėjai ėmė mėginius ir nuo kitų su da Vinci siejamų artefaktų – pavyzdžiui, 500 metų senumo jo giminaičio laiško. Juose aptiktas bendras Y chromosomos signalas, kuris nepasireiškė ant kitų garsiausių to meto Europos meistrų kūrinių paviršiaus.

Šios užuominos leidžia įtarti bendrą kilmės liniją tarp skirtingų su Leonardo da Vinci siejamų objektų, o tai, anot mokslininkų, vertėtų nuodugniai tirti toliau. Dabar komanda planuoja imti mėginius ir nuo kitų darbų bei daiktų, kurie, kaip žinoma, priklausė Leonardui, kad būtų galima atlikti platesnį palyginimą.

Vėliau gauti rezultatai turės būti sulyginti su patvirtintų gyvų Leonardo da Vinci palikuonių genetiniais duomenimis.

Galutinis projekto tikslas – patikimai nustatyti Leonardo da Vinci palaidojimo vietą ir kiek įmanoma tiksliau atkurti jo genomą, praėjus keliems šimtmečiams nuo menininko mirties.

Pasak projekto vadovo Jesse Ausubelio iš Rokfelerio universiteto, net jei iki galutinio patvirtinto DNR atitikmens dar teks nueiti nemažą kelią, tam tikra riba jau peržengta: „Sėkmė dabar yra neišvengiama ta prasme, kad esminis slenkstis jau įveiktas.“

Beveik dešimtmetį projekto mokslininkai sistemingai seka Leonardo giminės medį, atsekdami jo giminaičius tiek ankstesnėse, tiek vėlesnėse kartose. Jiems pavyko nustatyti kelis šiais laikais gyvenančius palikuonis ir sudaryti giminės liniją, siekiančią net 1331 metus.

Manoma, kad paties da Vinci palaikai ilsisi nedidelėje koplyčioje Luaros slėnyje Prancūzijoje, tačiau ne visi istorikai tuo tiki. Šiuo metu Italijoje yra kasamas da Vinci šeimos kapas, siekiant gauti jo artimųjų genetinės medžiagos ir ją palyginti su naujai aptinkamais pėdsakais.

Evoliucinis biologas S. Blairas Hedgesas, nedalyvaujantis projekte, pažymi, kad Leonardo DNR paieškos yra „vienas sunkiausių įmanomų taikinių“ senovinės DNR tyrimuose, tačiau iki šiol atlikti žingsniai daro didelį įspūdį.

Ausubelis pabrėžia, kad projektas sukūrė tvirtą „ramstį“ – atskaitos sistemą, leidžiančią atpažinti unikalius „parašus“ ant senovinių meno kūrinių ar dokumentų naudojant DNR ir mikrobiomų analizę. Jo teigimu, įgytos žinios ir novatoriškos technikos neabejotinai bus pritaikytos siekiant geriau pažinti ir kitus svarbius istorinius asmenis.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Valdas Benkunskas. ELTA / Josvydas Elinskas
Lietuva

Dėl statinių Neries upėje – nauja diskusija: Benkunskas kalba apie galimus taisyklių pokyčius

2026-03-14
Dainininkė Violeta Tarasovienė. LNK-Eltos nuotr
Laisvalaikis

Violeta Tarasovienė sugiedojo Lietuvos himną taip, kad klausytojai buvo šokiruoti: vaizdo įrašas jau plinta internete

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-14
Technologijos

„Hyundai“ investuoja 6,3 mlrd. dolerių: statys dirbtinio intelekto centrą ir robotų gamyklą

Jonas Vainius
2026-03-14
Transportas

Patarimai namams ir automobiliui: sužinokite, kaip tinkamai skalbti mikropluošto šluostes

Lukas Snarskis
2026-03-14
Mokslas

Naujas tyrimas: tyliausiais Saulės ciklo metais jos gelmėse vyksta netikėti pokyčiai

Karolis Vaickus
2026-03-14
Inga Ruginienė. ELTA / Žygimantas Gedvila nuotr.
Lietuva

Ar tai gali sustabdyti kuro kainų augimą: Inga Ruginienė kalba apie svarbų žingsnį, bet ar jis padės?

2026-03-14

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?