Ekodiena.lt
Vieną dieną darbuojantis užėjo tas keistas jausmas… Jausmas, kai norisi kažko saldaus, bet kitokio saldaus…Pradėjau internete ieškoti, ką galėčiau pasigaminti. Seilė tyso nuo saldėsių receptų gausybės. Už akių užkliuvo ajurvediniai saldėsiai. Iš tikrųjų žinojau, kad tokie yra, bet niekada plačiau jaus nesidomėjau.
Pasidomėjus paaiškėjo, kad jie turi ypatingas ir labai saugomas gaminimo tradicijas, kadangi jais perduodama meilė ir šiluma, o procesas ypatingas – naudojami tik sveiki ir kokybiški produktai. Apie šių nuostabių ajurvedinių saldumynų gaminimą mums papasakojo Lina. Moteris jau kuris laikas džiugina aplinkinius iš senovės Indijos kilusiais ajurvediniais saldumynais.
Kaip kilo mintis gaminti ajurvedinius saldėsius? Kas pastūmėjo link to? Galbūt kažkokia nauja informacija ar kažkoks atradimas?
Galiu paskyti, jog viskas atėjo labai palaipsniui. Iš pradžių tapau vegetare. Vėliau, besidomint vegetarine mityba, atėjo žinios apie ajurvedą. Iš tiesų, niekada tiek negaminau ir niekada taip nepatiko pats procesas, kol nebuvau atradusi ajurvedinės virtuvės. Taigi, pradėjau gaminti, pradėjo sektis. Pradėjau vaišinti draugus ir gimines, ir net neįtariau, kad jiems taip patiks mano gaminamas maistas. Visa tai paskatino mintis: juk tiek daug žmonių pasaulyje kemša į save mėsą, įvairius pusfabrikačius ir kitus produktus, kuriuos vargu ar galima būtų vadinti maistu, net neįtardami, kad gali būti tokių skanių patiekalų.
Taip atėjo mintis, jog reikia kuo didesniam ratui žmonių suteikti galimybę įsigyti tokio maisto. Kodėl būtent saldumynai? O gi todėl, kad žmonės valgė ir valgys saldumynus, nes dabartinėje visuomenėje visiems labai trūksta meilės, kurios bent dalelę galime kompensuoti saldžiu skoniu.
Teko girdėti, kad ajurveda labai rūpinasi pačiu maisto gaminimo procesu. Maistas turi būti ruošiamas su meile, teigiamomis emocijomis, šypsena. Ar stengiatės laikytis šių principų? Ar yra ir daugiau ajurvedinio maisto ruošimo subtilybių?
Taip, yra! Ajurvedinėje virtuvėje visi produktai turi būti kiek įmanoma natūralesni, ekologiškesni. Pavyzdžiui, jeigu yra galimybė pirkti ir naudoti tikrą pieną iš ūkininko, niekada nesirenkamas parduotuvinis pienas ir tai galioja visiems produktams. Taip pat ajurvedinėje virtuvėje nenaudojami mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, grybai, actas, česnakai, svogūnai, šokoladas, kava, kakava, žalia ir juoda arbatos (produktai, turintys kofeino), mielės, margarinas, sviesto pakaitalai, įvairūs skonio stiprikliai, konservantai ar sintetiniai dažikliai, alkoholis. Maistas gaminamas tik švarioje virutvėje ir tik švarios šeimininkės.
Švara reiškia – švarus kūnas, švarūs drabužiai, tyros, teigiamos mintys. Patariama kartoti mantrą, galima klausytis dvasinės muzikos. Proceso metu maistas NERAGAUJAMAS! Net pasitikrinimui, ar užtenka druskos. Draugai nieko nežinodami apie taisykles, kurių laikusi gamindama, sako, kad įdedu kažko daugiau negu tik produktų.
Kuo ajurvediniai saldėsiai skiriasi nuo įprastų prekybos centruose siūlomų saldumynų?
Pirmiausia jie skiriasi savo sudėtimi. Juose nėra kiaušinių, želatinos (vietoje želatinos naudojamas augalinės kilmės standiklis agaras), konservantų, sintetinių dažiklių, skonio stipriklių, sviesto pakaitalų, margarino ir visų kitų parduotuviniame maiste naudojamų priedų. Antra, maistas yra gaminamas namuose su meile ir atsidavimu, o ne mašinų (turbūt niekam ne paslaptis, kad tešlos rankomis niekas seniai nebeminko ir tikrai neformuoja rankomis sausainių ar saldainių). Toks maistas yra stipresnis energetiškai.
Kaip Jūsų galvoje „gimsta“ receptai? Juos kuriate pati ar renkate iš ajurvedinių knygų?
Pirmiausia gimsta mintis, ką norėčiau pagaminti. Tuomet kažkokiu būdu mane pasiekia receptas. Tai gali būti knyga, interneto platybės, paragavimas kažkieno pagaminto maisto ar tiesiog per sutiktą žmogų. Receptų tikrai nemoku laikytis. Dažniausiai jau pirmą kartą gaminant originalus receptas būna pritaikomas mano reikmėms pagal turimus produktus. Kuo toliau, tuo skirtingiau gaunasi, nes vis atsiranda naujų minčių kaip galima padaryti dar kitaip, panaudoti kitus ingredientus, sumaišyti kitais kiekiais ir pan. Todėl pagaminti antrą kartą visiškai tą patį patiekalą, praktiškai neįmanoma. Yra tik vienas vienintelis receptas, kurio daugiau mažiau prisilaikau kiekvieną kartą – tai besan laddu rutuliukai. Man labai patinka eksperimentuoti ir viskas gaunasi vien to dėka.
Kokia yra saldaus skonio reikšmė žmogui? Kokias emocijas suteikia šis skonis?
Pagal ajurvedą, saldus skonis yra meilės, pačio nuostabiausio ir reikalingiausio žmogui jausmo, skonis. Jis kūnui suteikia jėgą, stiprina imunitetą, sutepa, gerina išvaizdą ir duoda pasitenkinimo jausmą. Piktnaudžiaujant saldžiu skoniu gali išsivystyti su juo susiję sutrikimai, tokie kaip mieguistumas, vangumas ar nutukimas, o taip pat ir gan rimtos ligos. Tad saldžiu skoniu reikia mėgautis atsakingai ir, žinoma, žinoti, kada jis vartojamas. O jis vartojamas ryte.
Pusryčiams pats tinkamiausias skonis – saldus. Pietų metu galima suvalgyti pora graikinio riešuto dydžio saldainius, o vakare saldus skonis visai nerekomenduojamas.
Labai Ačiū Linai Jocienei už pokalbį!
.){kind=small}
