„Juniper“ pasaulinio tyrimų centro duomenimis, 2019 m. kibernetinės atakos sudarė net 2 trilijonus dolerių nuostolių. Šiandien, ši nusikaltimų rūšis laikoma sparčiausiai auganti pasaulyje – skaičiuojama, kad kasmet kibernetinių nusikaltėlių aukomis tampa daugiau nei 700 milijonų žmoniių. Be to, daugiau nei pusė įsilaužimų įvyksta per mobiliuosius įrenginius. Tokie faktai rodo, kad kiekvienas turėtų labiau rūpintis savo duomenimis, laikomais kibernetinėje erdvėje.
Įsilaužti į įrenginį pakanka 5 minučių
Telekomunikacijų produktus tiekianti bendrovė „NETSCOUT“ atskleidė, kad vidutiniškai į įrenginį, prijungtą prie interneto tinklo, galima lengvai įsilaužti per pirmąsias penkias minutes nuo tada, kai jis prisijungia prie interneto.
Nesvarbu, ar tai būtų išmanusis laikrodis ar telefonas, jeigu įrenginys nėra apsaugotas jokia saugos platforma ar bent jau antivirusine programėle, rizika papulti į kibernetinių nusikaltėlių rankas tik padidėja. Dėl to, ekspertai pataria vengti viešo „Wi-Fi“ tinklo, kadangi sukčiai gali lengvai sukurti laisvai prieinamą tinklą ir laukti užkibsiančių aukų.
Prisijungus prie tokio ryšio, nusikaltėliams pasisavinti reikalingus duomenis yra labai lengva. Pavyzdžiui, „Samsung“ naujausi telefonai jau turi išmanų „Wi-Fi“, kuris pats praneša apie galimai riziką keliančius tinklus ir iškart perjungia į asmeninį mobilųjį ryšį, kad niekas negalėtų pasinaudoti vartotojo duomenimis.
„Ransomware“ ataka kas 15 sekundžių
Anot 2019 m. oficialios metinės elektroninių nusikaltimų ataskaitos (ACR) skaičiuojama, kad pasaulyje įmonės kas 15 sekundžių patiria šantažavimo išpuolius (Angl. – ransomware). Kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužę į elektroninį paštą, socialinius tinklus, prašo įmonių didelių sumų su sąlyga, kad jų duomenų nenutekins ir nepaviešins. Kol skaitėte šią pastraipą, kai kur pasaulyje, internete, jau įvyko išpirkos prašymas.
Viena didžiausių kibernetinių atakų istorijoje nutiko daugeliui naudojamai elektroninio pašto svetainei Yahoo.com. 2013 m. bendrovė patyrė 3 milijardų dolerių nuostolius, o po metų vėl pasikartojo įsilaužimas, kuris kainavo 500 milijonų JAV dolerių. Daugelis mano, kad kibernetiniai nusikaltėliai neturi priežasties nusitaikyti į paprastą vartotoją. Tačiau, kiekvienas turėtų žinoti, kad nusikaltėliams kėsinantis į svetainę, rizika iškyla ir visiems jos vartotojams, kurie tinklapiui yra patikėję savo asmeninius duomenis.
Kaip pavyzdys, „Samsung“ savo įrenginiuose jau iškart yra įdiegusi saugumo platformą „Knox“, kuri savo vartotojų išmaniesiems suteikia maksimalią apsaugą. Platforma nuolat atsinaujina ir ieško spragų, o aptikusi riziką keliančią programėlę iškart perspėja ją išjungti ar ištrinti. Tokiu būdu galima apsisaugoti nuo nusikaltėlių, kurie taikosi ne į jus, bet į naudojamų svetainių ar programėlių įmones, kurioms esate patikėję savo duomenis.
Pusė visų kibernetinių išpuolių yra nukreipti į mažas įmones
Smulkiojo verslo savininkai dažnai nekreipia dėmesio į kibernetinį saugumą, manydami, kad yra maži ir neįdomūs didelių laimikių ieškantiems kibernetiniams nusikaltėliams. Tai žinodami sukčiai, kaip tik itin dažnai taikosi į smulkaus verslo įmones.
Kibernetiniai įsilaužėliai lengvai gavę prieigą prie įmonės duomenų gali pavogti jautrią informaciją – nuo įmonės konfidencialių duomenų iki bankinių sąskaitų. Tad nesvarbu, kokio dydžio verslą turite, savo saugumu turite rūpintis atsakingai.
Smulkus verslininkai dažnai nesureikšmina to, kad darbas turi būti atsietas nuo asmeninių dalykų ir naudojasi tais pačiais slaptažodžiais ar turi vieną elektroninį paštą tiek asmeninėje, tiek darbinėje aplinkoje. Taip rizika išauga visiems duomenims ir išpuolio atveju nukentės tiek asmeniniai, tiek darbiniai duomenys.
Jei atrodo, kad nesusitvarkysite su daug slaptažodžių ar paskyrų, pasirūpinkite tapatybės valdymo funkcija, pavyzdžiui, kaip „Samsung Pass“. Ji leidžia visus slaptažodžius saugoti vienoje vietoje ir jungtis prie visų savo elektroninių paštų, socialinių tinklų ar banko paskyrų vienu užraktu.
