Beveik kiekvienas šalies gyventojas yra susidūręs su regos problemomis – prastėjančiu matymu, akių skausmu, dirginimu, trumparegyste, toliaregyste, katarakta ar kitomis akių ligomis. Norint išsaugoti akių sveikatą, itin svarbų vaidmenį atlieka vitaminai. Kurie jų regai yra patys svarbiausi ir kokius produktus verta dažniau rinktis?
Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytoja Urtė Skirmantaitė-Borutienė pabrėžia, kad šiandien, kai gyvenimo tempas sparčiai didėja, o mitybos įpročiai dažnai būna netaisyklingi, subalansuota ir visavertė mityba tampa ypač reikšminga akių sveikatai. Ji padeda išvengti regos suprastėjimo ir įvairių akių ligų vystymosi.
„Organizmui trūkstant vitaminų, jaučiamas energijos stygius, o dėl to nukenčia ir akys. Tokie regos sutrikimai kaip akių sausumas, diskomfortas, kintanti rega, prasidedančios akių ligos neretai išduoda tam tikrų vitaminų trūkumą“, – sako gydytoja.
Vitaminas A – gyvybiškai svarbus regai
Vitaminas A yra būtinas gerai regai, ypač esant prastam apšvietimui.
„Vitaminas A – viena svarbiausių maistinių medžiagų akių sveikatai. Jis padeda apsaugoti akies paviršių, prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Šio vitamino trūkumas gali sukelti vadinamąjį naktinį aklumą, kai rega ypač suprastėja tamsoje ar prastai apšviestoje aplinkoje. Taip pat jis gali būti ir sausų akių sindromo priežastis“, – aiškina U. Skirmantaitė-Borutienė.
Pasak oftalmologės, įtraukus į kasdienę mitybą morkas, saldžiąsias bulves (batatus), žaliąsias lapines daržoves, galima reikšmingai pagerinti vitamino A atsargas organizme.
Vitaminas C – stiprus antioksidantų šaltinis
„Vitaminas C svarbus gerai regai, nes kovoja su laisvaisiais radikalais, padeda palaikyti tinkamą akių kraujagyslių veiklą ir skatina audinių atsinaujinimą“, – teigia specialistė.
Gydytoja pabrėžia, kad vitaminas C svarbus kolageno gamybai – tai baltymas, sudarantis akies sienelės struktūras, tokias kaip ragena ir sklera. Tačiau organizmui sunkiau įsisavinti vitaminą C vartojant per daug cukraus.
„Reguliarus citrusinių vaisių, uogų, paprikų, pomidorų, raugintų kopūstų vartojimas gali padidinti vitamino C kiekį organizme ir sumažinti su amžiumi besivystančių akių ligų – kataraktos bei geltonosios dėmės degeneracijos – riziką“, – sako U. Skirmantaitė-Borutienė.
Vitaminas E – apsauga nuo geltonosios dėmės degeneracijos
Specialistai rekomenduoja dažniau rinktis vitamino E gausius produktus – kviečių grūdų gemalus, kepenis, kiaušinius, riešutus, sėklas, šparagus, tamsiai žalias lapines daržoves. Šie produktai padeda apsaugoti akis nuo žalingo oksidacinio streso.
„Vitaminas E yra galingas antioksidantas, apsaugantis nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir galintis padėti sulėtinti kataraktos ar geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi vyresniame amžiuje. Organizmas pats šio vitamino negamina, todėl labai svarbu pakankamai jo gauti su maistu“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak U. Skirmantaitės-Borutienės, vitaminas E taip pat mažina infekcijų riziką, nes palaiko sveikas imuninių ląstelių membranas. Tai riebaluose tirpus vitaminas, todėl geriausiai pasisavinamas vartojant kartu su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avokadais.
Omega-3 riebalų rūgštys – svarbios tinklainei
Nors omega-3 riebalų rūgštys nėra vitaminai, jų nauda akių sveikatai yra itin reikšminga. Šios riebalų rūgštys svarbios tinklainės funkcijai, gali padėti išvengti dažnai šiais laikais pasitaikančio sausų akių sindromo ir sumažinti geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
„Riebiose žuvyse, pavyzdžiui, laisvėje augusiose lašišose, linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Tai vertingas mitybos papildomasis šaltinis, norint palaikyti gerą bendrą akių sveikatą“, – sako gydytoja.
Anot oftalmologės, mityba, kurioje trūksta būtinų maistinių medžiagų, gali ne tik silpninti bendrą organizmo būklę, bet ir prisidėti prie rimtų akių ligų atsiradimo.
„Geriausia akių ligų prevencija – profilaktika. Pirmiausia reikia sutvarkyti mitybos įpročius, o prireikus – papildyti racioną maisto papildais. Tačiau vien papildai be sveikos mitybos akių sveikatos nepalaikys. Svarbu kasmet tikrintis akis, atlikti bendruosius kraujo tyrimus ir konsultuotis su gydytoju, kuris, įvertinęs individualią būklę, gali patarti, kas tinkamiausia būtent jūsų atveju“, – apibendrina U. Skirmantaitė-Borutienė.
