Jaunimogidas.lt
Lukas Kučinskas daugeliui Lietuvos žmonių žinomas kaip „Lietuvos talentų“ dalyvis, stebinęs žiūrovus ir komisiją kvapą gniaužiančiu akrobatiniu pasirodymu motoroleriu.
Vis dėlto šio vaikino gyvenime minėtas renginys nevaidina didelio vaidmens. Jam kur kas svarbiau – galimybė sportuoti ir tobulėti. Koks gi tas Lukas Kučinskas, bičiulių ir draugų vadinamas Skruzde?
Kaip vadinasi tavo mėgstamas užsiėmimas?
Akrobatinis važinėjimas motociklu (angl. „stuntriding“).
Kokio amžiaus buvai, kai pradėjai domėtis šia sporto šaka?
Šia veikla užsiimu nuo 2009 metų.
Kas paskatino pasirinkti būtent šią sporto šaką?
Didelę paskatą kaip visad davė internetas, iš jo gautos žinios. Lietuvoje ši sporto šaka oficialiai jau atsiradusi prieš dvejus metus. Dabartiniai profesionalai jau važinėja 4,5 metų. Tuomet ir aš prisijungiau. Pirmiausiai su motoroleriu, o paskui su rimtu galingu motociklu.
Kokią vietą tavo gyvenime užima ši sporto šaka? Ar esi bandęs įsivaizduoti save realizuojantį kitoje sporto šakoje?
ši veikla užima tokią didelę mano gyvenimo dalį, kad net nėra minčių ieškoti kitų savęs realizavimo galimybių, nors tam ir turiu potencialo.
Papasakok, kaip reagavo tėvai į tavo pasirinktą sporto šaką? Ar nebandė atkalbėti nuo šio pomėgio?
Tėvai iš pradžių į tai žiūrėjo neigiamai. Galvojo, kad tai bevertis mano užsiėmimas, bet ne visada taip manė. Po pirmųjų mano varžybų jų nuomonė pakito. Jose laimėjau antrąją vietą ir taip šiek tiek įrodžiau, jog tai nėra toks visiškai betikslis laiko leidimas.
Gal galėtum papasakoti, kur esi dalyvavęs, gal kokių laimėjimų turi?
Pirmas mano pasirodymas buvo Ignalinoje 2009 metais. Tais pačiais metais vyko pasirodymas Ukmergėje.
2009 metai man buvo bene turiningiausi ir darbingiausi – staigus kopimas į viršų, daug renginių, daug pasiekimų.
Nuo 2009 pavasario, galima sakyti, prasidėjo eiliniai renginiai, kurie nėra paskata gauti pinigėlių už pasirodymus.
Savo sugebėjimus teko pademonstruoti ir Vilniuje. Ten susiradau nemažai draugų, ir kaip visada, sulaukiau paramos. Tai labai padeda tobulėjant.
Ir ką gi – atėjo metas, kai parodžiau, ką sugebu geriausio. Baltosios Vokės motorolerių klasės čempionate susižėriau visus laurus. Negana to, pats ten nuvykau su savo transporto priemone – pirmyn atgal – 230 km.
Po to laukė pirmosios rimtos varžybos su labai stipriais šio sporto rykliais. Bet, būdamas debiutantas, parodžiau taip pat šaunią programą, kurią jau vos pats „įkandau“… Kas nerizikuoja, tas negeria šampano! Ir ką jūs manote – laimėjau antrą vietą! Tapau motoakrobatikos vicečempionu Lietuvoje.
Laukė daug treniruočių, daug vargelio. Bet tikrai neperniek. Dar padirbėjęs pradėjau intensyviai dalyvauti pasirodymuose visoje Lietuvoje.
2010 m. po varžybų Ukmergėje man atiteko čempiono titulas „Bike show millennium“ motoaktobatikos pirmajame čempionate.
Prieš čempionatą mane lydėjo vien nelaimės, kurios vertė mąstyti, jog reikia palikti šią sporto šaką, bet dievulis leido atsitoti ant kojų ir visiems dar kartą parodyti jog 2010 m. esu geriausias…
Tikrai buvo sunku, bet nuostabu laimėti. Buvau čempionas. Tuomet save įmečiau į treniruočių ir vargo ratą. Visą vasarą dirbau, treniravausi ir nieko kito nemačiau. Ir beliko dar kartą sužibėti…
Kaip kitaip, jei ne „Lietuvos talentuose“. Jie man daug ką davė – daug neigiamų ir daug teigiamų emocijų. Savotiškas savęs „metimas“ į duobę, sakyčiau, ir labai didelis išbandymas. Ar pajėgsiu, ar jau bus per sunku.
Atsirado daug priešų, bet ir labai daug nuoširdžių draugų. Vieniems buvau pasipūtėlis ir visaip kitaip neigiamai apibūdinamas žmogus, kitiems – toks pats, koks ir buvau.
„Lietuvos talentuose“ pakliuvau į pusfinalį. Jame savo kelionę pabaigiau būdamas trečias. Vėliau vėl renginiai Utenoje ir labai puikus renginukas Panevėžyje, kur radau rėmėją.
Ką atnešė 2011-ieji?
Jie buvo šiek tiek problematiški – labai daug gedimų, mažai treniruočių. Beje, nestigo pasirodymų įvairiuose miestuose, žinoma, turiu teisę iš jų kažką rinktis, bet nepiknaudžiauju tuo, ir nėra kuo girtis.
Gyvenu du gyvenimus – pasirodymai, vakarėliai, įvarios pažintys, sportas ir t.t. Esu aš Skruzdė, o kas rimta – šeima, mylimi žmonės, tikri draugai – tai rimta. Esu tik paprastas žmogus. Tas, kurį norėtų pažinti dauguma, tiesiog – Lukas Kučinskas.
Būtų puiku, kad ir kokia nors panelė norėtų mane pažinti ne kaip Skruzdę, o kaip Luką.
Ką planuoji 2012-aisiais?
Nusipirkau „britvą“. Perėjau į kitą klasę. ÄŒia viską vėl iš naujo reikia išsikovoti. Jau buvau keliuose pasirodymuose su naująja transporto priemone, bet su ja reikia daug dirbti.
Ar šiam sportui reikia daug investicijų? Kas tave remia finansiškai?
Investicijos, dedamos vos ne kasdien – reikiamoms dalims, motociklo kūrimui, o lėšų treniruotėms, benzinui nebeskaičiuoju, žinoma, turiu ir remėjų. Mane remia „Master tools“, „Kervi“, „Helona“ – daugybė nuoširdžių žmonių.
Turbūt sulaukei daug merginų dėmesio? Papasakok, kas pasikeitė tavo gyvenime po „Lietuvos talentų“?
Kaip minėjau, tai buvo gyvenimo išbandymas, kurį pats susigalvojau, ir jis manęs nepakeitė ir tikrai nemanau, kad kada nors dar keis. Merginų dėmesys buvo pastebimas akivazdžiai… Daug merginų apsimetėlių norėjo susipažinti per „Facebook“. Be to, sulaukiau nekasdieninių pasiūlymų.
Ar randi laiko mokslams? Kaip save įsivaizduoji ateityje?
Mokslai, be abejo, kenčia. Ateity įsivaizduoju save įgijusį kokią nors specialybę. Sporto neketinu mesti tol, kol sveikata leis.
Ar daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalauja ši sporto šaka?
Tikrai nemažai: reikia ištvermės, nebijojimo susižeisti, neturėti per didelės baimės, kurios negalėtum nugalėti. Didžiausia baimė – dvasinė. Ją reikia išmokti „perlipti“. Reikia didelio pasitikėjimo savo daromu veiksmu bei dievo pagalbos.
Kuo užsiimi laisvalaikiu be šios sporto šakos?
Mėgstu bendrauti su žmonėmis, draugais, merginomis, tvarkytis motociklą, keliauti, važinėti su mašina, šokti, groti, dainuoti.
Ar turi daug gerbėjų? Kokių komentarų, susijusių su Tavo veikla, sulauki?
Turiu. Juos tikrai stengiuosi pamatyti, ne vien per „Facebook“, bet ir, be abejo, realioje erdvėje . Stengiuosi jų nenuvilti sporto pasiekimais. Ir savo videofilmukais. Komentarų būna visokių, pavyzdžiui, kandžių, skatinančių ir t.t.
Ar niekada nekilo mintis tiesiog mesti šį sportą? Jei taip, tai kodėl?
Niekada neatsisuku į tą pusę, ir net nenoriu tokių minčių sau į galvą įsileisti!
Koks laimėjimas tau pats brangiausias? Kodėl?
Man brangiausias, beje, nepaminėtas pasirodymas Obeliuose, vaikų namuose. Ten nebuvo varžybos, o buvo vaikams surengta staigmena. Juos po pasirodymo vežiojau savo motoroleriu. Buvo nepakartojamas jausmas. Labai gera kažkam daryti gerą!
Papasakok apie savo dienotvarkę. Kiek laiko skiri savo mylimam sportui?
Jei tai vasara, tai dienotvarkėje yra tik maistas ryte, per pietus, vakare. Einu į bažnyčią, atsipalaiduoju su draugais. Iki išnaktų dirbu garaže. Reikia, kad viskas būtų tvarkoje kitos treniruotės metu. Visą kitą dienos dalį užima treniruotės.
Kas turėtų atsitikti, kad mestum šią veiklą?
Neduok dieve, kažkas atsitiktų mano sveikatai…
Koks esi, kai nesportuoji?
Jei nesportuoju ilgesnį laiką, pavyzdžiui, žiemą, aš tampu labai irzlus, niekas nedomina. O šiaip, jei trumpa pauzytė tarp treniruočių, aš nesugaunamas, mintys pašėlusios, veikla nepamirštama, ir nenusėdima vietoje.
.jpg)
