Laikas.lt
Lietuviška šventinė komedija „Kaip pavogti žmoną“ pasieks šalies kino teatrus jau kitą penktadienį, gruodžio 20 dieną. Filmo kūrėjai pagaliau pasidalino ryškiausiu juostos garso takelio brangakmeniu – žinia, kad jį papuošė naujai aranžuota legendinė Džordanos Butkutės daina „Dėl tavęs“, kurią atliko aktorė Inga Jankauskaitė. Beje, būtent šis kūrinys padėjo pamatus visai filmo garso takelio koncepcijai, kurią kūrybiškai įgyvendino gitaros virtuozas Aurelijus Globys.
„Kiekvienam filmui po hitą“ – tokiu kredo vadovaujasi „Kaip pavogti žmoną“ režisierius Donatas Ulvydas. Jo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ supažindino plačią auditoriją su Ievos Narkutės „Raudonais vakarais“ ir padovanojo „G&G Sindikato“ kūrinį „Žaibo rykštė“, o nuotaikinga komedija „Valentinas Vienas“ atsinešė jausmingą „Biplan“ dainą „Amore“, kuri neseniai buvo pripažinta 2013-aisiais dažniausiai radijo stotyse skambėjusia lietuviška daina. Į kino teatrus atkeliaujančioje komedijoje „Kaip pavogti žmoną“ žiūrovai išgirs naują, I.Jankauskaitės įdainuotą vieno žinomiausių lietuviškų hitų interpretaciją.
Pristatydamas ilgai lauktą filmo „Kaip pavogti žmoną“ garso takelyje skambančios dainos „Dėl tavęs“ vaizdo klipą D. Ulvydas susėdo puodeliui arbatos su šios minties autore ir įgyvendintoja Inga Jankauskaite. Pateikiame improvizuotą jųdviejų interviu.
Donatas Ulvydas (D.U.): Inga, manau, reikia papasakoti visiems kaip gimė šis mūsų bendradarbiavimas, pasidalink prisiminimais.
Inga Jankauskaitė (I.J.): Kadaise šį kūrinį, nutariau paversti rusišku romansu. Be jokios priežasties, tiesiog eksperimentuodama ir bandydama suprasti, kiek tas žanras yra paslankus. Buvo smalsu, ar nėra taip, kad iš esmės bet kurį kūrinį galima padainuoti kaip romansą. Parašiau naują tekstą rusiškai ir nudžiugau, jog eksperimentas pavyko. Tada, regis, viskas tuo ir turėjo pasibaigti, tačiau praėjusią vasarą grįždama po pirmosios filmavimo pamainos ėmiau įkyriai sau niūniuoti tą motyvą. Kitą dieną Tau, pameni, sakiau — o ar yra minčių apie garso takelį? Atsakei –dar ne. Sakiau – netiesa. Jau yra (šypsosi). Tokia paprasta istorija apie tai, kaip mes suradome šieno kupetoje mažytį siūlo galą ir po truputį jį išvyniojome. Dabar sėdime džiugūs ir laimingi… Tu – dėl to, kad viskas tiko ir patiko,o aš – dėl to, kad dabar jau žinau, kodėl kadaise tas eksperimentas šovė galvon. Čia dar klausimas, ar mes dainą pasirinkome, ar ji mus (šypsosi). Ar tau atrodo, kad muzika filmams turi gimti kitaip?
D.U.: Ne! Tai ir yra tas stebuklas, ta magija, kuri mus lydi kuriant filmus – kai nežinai, kaip ir iš kur viskas atsiranda, bet atsitinka taip, kad geriau ir nesugalvosi. Dižiausias malonumas būtent tokiais atvejais kaip šis – rasti savyje jėgų ir laisvės į tokią, švelniai tariant netikėtą, idėją pažvelgti rimtai. Pats niekaip nebūčiau sau leidęs taip sugalvoti, todėl kad ši daina generuoja labai stiprias, seniai sukurtas asociacijas ir jausmus. Tad reikėjo arba pasiduoti dainos energijai arba surizikuoti ir suteikti jai naują jausmą. Kokius savo jausmus su šia daina susiejai tu?
I.J.: Ne viską galima paaiškinti žodžiais, bet jaučiu ir suprantu šią muziką. Teisybės vardan reikia pasakyti, kad pati vis labiau tolstu nuo grynojo rusiško romanso žanro. Mano programoje, šalia rimtą turinį turinčių kūrinių atsiranda vis daugiau tokių eksperimentų, humoro, lengvumo… Žodžiu, rekomenduoju ir laukiu koncertuose (šypsosi). Ateisi?
D.U.: O dainos klipą per koncertą parodysi? Aišku, jei jis tau patinka…
I.J.: Sakei, kad klipas yra Tavo dovana man mainais į išspręstą garso takelio problemą, tad žinai, dovanotam arkliui… Juokauju! Ir juokaudama, ko gero, maskuoju tai, jog man pirmą kartą per visą gyvenimą nebuvo sunku žiūrėti į save. Visi darėme tai, ką tikrai mylime. Be kompromisų ir baimės. Jaučiuosi labai dėkinga.
Vaizdo klipo režisierė Vaiginta Perkauskaitė, operatoriai: Artiomas Myškinas ir Ovidijus Žalys.
D.U.: Tikrai. Ir man labai patiko žiūrėti, kaip tu žiūri klipą. Žinodamas tavo reiklumą galvojau maža ką, gal dar imsi ir apsisuksi ant kulniuko (šypsosi). Bet dabar dar laukia kitas etapas, kaip priimsi save filme… Sakyk, kas tau yra kinas?
I.J.: Kinas yra toks nenumarinamas ilgesys ir sunkiai ištveriama atsakomybė… Šis filmas –kažkoks avantiūristinis eksperimentas. Pamenu, kai vos pirmą kartą visi susitikome. Pokalbio tema buvo tokia — per 10 dienų filmo nufilmuoti neįmanoma, bet filmuojam! Veiksmas vyksta tik vienoje lokacijoje, bet užtat koks operatorius! Trūksta scenarijaus – nieko, sukursime vietoje! Dabar juokinga, o tada atrodė ,kad esam visiški bepročiai ir kad nėra jokio vidurio kelio:arba išplauksim arba nuskęsim… Bet štai!!! Rezultatas yra!
Ne gana to, po filmavimų dar klausiau tavęs, pameni? Ar žinai pats, jei būtum turėjęs marias laiko ir pinigų, ką būtum daręs kitaip? Gal kaip tik būtume praradę pirmo dublio žavesį? Juolab, kad filmas reikalavo maksimalios tiesios ir šimtaprocentinės organikos. Tada, pamenu, išdidžiai atsakei man – „NIEKO NEDARYČIAU KITAIP!“ O kaip galvoji dabar ,Donatai?
D.U.: Atsakysiu paprastai – visada stengiuosi žiūrėti tik į priekį, ne atgal. Tad nieko nekeisčiau. Pasirašau po viskuo, ką dariau, kaip ir su kuo. Mėgstu žaisti su likimu ir manevruoti tarp tokių impulsų kaip tavo pasiūlyta daina. Ačiū tau.
Šventinė komedija „Kaip pavogti žmoną“, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko žinomi aktoriai Ramūnas Cicėnas, Giedrius Savickas, Rimantė Valiukaitė ir Inga Jankauskaitė, Lietuvos kino teatrus pasieks gruodžio 20 dieną. Filmas keliaus ir svetur – progą jį išvysti turės Norvegijos, Anglijos, Danijos ir JAV lietuviai.
