Alergija katėms yra viena dažniausių gyvūnų sukeliamų alergijų pasaulyje. Ji atsiranda ne dėl paties kailio, bet dėl baltymo Fel d 1, kurį katės gamina seilėse, šlapime ir odoje. Kai augintinis apsilaižo, šis baltymas patenka ant kailio, o vėliau išplinta po namus. Todėl alergija katėms gali pasireikšti net tiems žmonėms, kurie gyvūno tiesiogiai neliečia.
Hippoalerginės katės – ar jos tikrai egzistuoja?
Nors visiškai „nealergiškų“ kačių nėra, kai kurios veislės išskiria mažiau alergeno. Tarp jų – Sibiro, Balio ir Rytų katės. Beplaukiai sfinksai taip pat laikomi santykinai saugesniais, nes ant jų kailio nesikaupia baltymai. Vis dėlto alergija katėms gali pasireikšti net ir šių veislių savininkams, tik simptomai dažnai būna lengvesni.
Lyties ir kailio spalvos įtaka
Moksliniai stebėjimai rodo, kad kastruotos katės išskiria žymiai mažiau alergenų nei nekastruotos. Be to, kailio spalva taip pat gali turėti įtakos – šviesaus kailio gyvūnai dažniau sukelia silpnesnius simptomus, o tamsaus kailio katės gali išprovokuoti stipresnę reakciją.

Alergija katėms: simptomai
Ši alergija gali pasireikšti įvairiais būdais, tarp jų:
- nuolatiniu čiauduliu, nosies užgulimu ar sloga;
- akių paraudimu, ašarojimu;
- odos bėrimais ir niežėjimu;
- kosuliu, dusuliu ar net astmos paūmėjimu.
Kaip sumažinti alergijos poveikį
Jeigu gyvenimo be augintinio neįsivaizduojate, alergija katėms nebūtinai turi būti kliūtis. Specialistai rekomenduoja:
- reguliariai maudyti ir šukuoti katę, prireikus kreiptis į kirpėją;
- naudoti HEPA oro filtrus namuose;
- neleisti katei miegoti miegamajame;
- kasdien atlikti drėgną valymą;
- pasitarti su alergologu dėl tinkamų vaistų.
Alergija katėms gali apsunkinti gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad būtina atsisakyti augintinio. Pasitelkus tinkamas priemones, galima gerokai sumažinti simptomus ir džiaugtis draugyste su katinu.
Šaltinis: tsn.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
