Keli alkoholiniai gėrimai gali pastebimai pakeisti smegenų veiklą: informacija jose pradedama apdoroti labiau lokaliai, o ryšiai visame smegenų tinkle susilpnėja. Tai atskleidė naujas tyrimas, parodantis, kad net saikingas alkoholio kiekis gali fragmentuoti smegenų darbą.
Iki šiol daugelis mokslinių darbų nagrinėjo, kaip alkoholis veikia atskiras smegenų struktūras, tačiau kur kas rečiau buvo analizuojamas visas smegenų tinklas kaip vientisa sistema. Smegenys – itin sudėtingas ir subtiliai subalansuotas organas, todėl bet kokie pokyčiai „pokalbiuose“ tarp skirtingų sričių tiesiogiai veikia emocijas ir elgesį.
Minesotos universiteto mokslininkų vadovaujama komanda teigia, kad gauti rezultatai gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės jaučiasi skirtingai apsvaigę, nors jų iškvėpto oro ar kraujo alkoholio rodikliai būna panašūs.
Tyrėjai pabrėžia, kad alkoholis smegenų tinkle reikšmingai padidino vadinamąjį lokalųjį efektyvumą ir sankaupų (klasterių) koeficientą. Tai rodo mažiau atsitiktinę, labiau „grotelinę“ tinklo struktūrą. Tuo pat metu sumažėjo bendrasis smegenų tinklo efektyvumas. Būtent šie pokyčiai reikšmingai prognozavo subjektyvų apsvaigimo laipsnį: kuo labiau smegenų veikla „užsidarė“ lokaliose grandinėse, tuo stipresnis buvo girtumo pojūtis.
Tyrime dalyvavo 107 sveiki 21–45 metų savanoriai. Jie dalyvavo dviejose sesijose: per vieną gavo gėrimą, kuris pakėlė jų kraujo alkoholio koncentraciją iki JAV nustatytos vairavimo ribos (0,08 g/dl), o per kitą – gėrimą be alkoholio, veikusį kaip placebas.
Praėjus maždaug pusvalandžiui po gėrimo, dalyviai buvo paguldyti į magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) aparatą, kuriame fiksuotas jų smegenų aktyvumas. Taikydami matematinius metodus, mokslininkai įvertino tarpusavio ryšius tarp 106 skirtingų smegenų regionų.
Paaiškėjo, kad atskiros smegenų sritys tapo labiau „uždaros“ ir mažiau susijusios su likusia smegenų dalimi, nors šis efektas nebuvo vienodas visame tinkle. Tai galima palyginti su miesto transportu, kuris pradeda daugiausia suktis viename rajone, užuot laisvai judėjęs po visą miestą.
Įdomu tai, kad nors objektyvus apsvaigimo lygis (pagal alkoholio koncentraciją kraujyje) buvo panašus, dalis dalyvių jautėsi gerokai labiau apsvaigę nei kiti. Tyrėjai nustatė, kad subjektyvus girtumo pojūtis siejosi su tuo, kiek smarkiai sutriko ryšiai tarp skirtingų smegenų regionų: kuo labiau tinklas „subyrėjo“, tuo didesnį apsvaigimą jautė žmogus.
Toks tinklo fragmentavimasis padeda suprasti ir klasikinius apsvaigimo požymius – dvejinimąsi akyse, koordinacijos sutrikimus, pusiausvyros problemas. Viena labiausiai paveiktų sričių buvo pakaušio (okcipitalinė) skiltis, atsakinga už regimosios informacijos apdorojimą. Silpnėjant šios srities ryšiams su kitomis smegenų dalimis, regimoji informacija tampa labiau apdorojama vietoje, tačiau prasčiau integruojama į bendrą suvokimą.
Autorių teigimu, duomenys, rodantys, kad informacijos perdavimas smegenyse tampa labiau izoliuotas ir mažiau integruotas, dera su tuo, kas jau žinoma apie alkoholio poveikį: jis veikia atlygio ir bausmės sistemas, slopina savikontrolę ir keičia dirgiklių emocinį „svorį“.
Vis dėlto išvados paremtos kompiuteriniais modeliais ir funkciniais smegenų vaizdais, o ne tiesioginiais elgesio ar emocijų matavimais, todėl reikalingi papildomi tyrimai. Svarbu ir tai, kad smegenys buvo tiriamos ramybės būsenoje, kai dalyviai nevykdė jokių konkrečių užduočių. Būtų vertinga įvertinti, kaip tokie tinklo pokyčiai pasireiškia ilgesniu laikotarpiu ir aktyvios veiklos metu.
Remdamiesi ankstesniais darbais, tyrėjai taip pat kelia prielaidą, kad žmonių, turinčių ūmių ar lėtinių alkoholio vartojimo sutrikimų, smegenys gali reaguoti kitaip: vietoje labiau „tvarkingos“ tinklinės struktūros tinklas gali tapti labiau atsitiktinis, chaotiškas ir prasčiau organizuotas, su mažiau lokalių sankaupų.
Ateities tyrimuose siūloma įtraukti įvairesnes dalyvių grupes – ne tik jaunus ir santykinai sveikus asmenis, bet ir vyresnio amžiaus žmones, sunkiau sergančius, taip pat tuos, kurie vartoja daugiau alkoholio ar patiria ryškesnių emocinių sunkumų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad visuomenė sensta, o vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau vartoja alkoholį, todėl būtina suprasti, kaip staigus apsvaigimas veikia jų smegenų tinklus skirtingais gyvenimo etapais.
