Mokslininkai padarė įspūdingą atradimą, jie pirmą kartą ištyrė Europos Alpėse paimtą ledo šerdį, kuri siekia paskutinį ledynmetį. Ši ledo šerdis pateikė vertingų duomenų apie aplinkos pokyčius, vykusius per pastaruosius 12 tūkstančių metų.
Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant Prancūzijos nacionaliniam mokslinių tyrimų centrui ir DRI ledo laboratorijai Nevadoje, JAV. Analizuotas buvo dar 1999 metais iškastas 40 metrų ilgio ledo vamzdis, paimtas nuo Dôme du Goûter kalno, esančio Monblano masyve, tarp Prancūzijos ir Italijos.
Ši ledo šerdis yra išskirtinė, nes pirmą kartą iš Europos Alpių pavyko gauti tokį seną ir gerai išsilaikiusį klimatinių duomenų šaltinį. Pasak DRI ledo laboratorijos hidrologo Joe McConnell, dabar turime gana pilną duomenų rinkinį apie atmosferos ir kritulių sudėtį nuo mezolito laikų.
Tai reiškia, kad galime lyginti du skirtingus klimato etapus, ledynmetį ir laikotarpį po jo, bei suprasti, kaip stipriai keitėsi natūralių aerozolių koncentracijos per šiuos laikotarpius. Tyrimo svarbą dar labiau padidina tai, kad ledo mėginys buvo paimtas iš regiono, kuriame tuo metu augo žmonių populiacija. Tai leidžia tiksliau suprasti, kaip per laiką keitėsi vietinė aplinka.
Mokslininkai analizavo dulkes, jūros druską, sierą, suodžius ir kitas mikroskopines daleles, įstrigusias lede. Šie elementai liudija, koks oras vyravo skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Istoriniai laikotarpiai ir temperatūrų skirtumai
Šerdis apima didžiulį laiko tarpą nuo klajoklių medžiotojų ir rinkėjų laikų iki žemdirbystės ir gyvulininkystės pradžios. Tyrimo metu nustatyta, kad paskutinio ledynmečio metu vasaros Alpėse buvo net 3,5 laipsnio vėsesnės nei dabar, o Vakarų Europoje vidutiniškai 2 laipsniais vėsesnės.
Šie duomenys suteikia vertingos informacijos apie ilgalaikius temperatūros pokyčius ir jų poveikį žmonių gyvenimui bei gamtai.
Be to, mokslininkai matavo fosforo koncentraciją, kurią skleidžia augalai, siekdami įvertinti, kaip keitėsi augmenijos pasiskirstymas. Nustatyta, kad šiltesniais laikotarpiais miškai plėtėsi, o šiuolaikinėje eroje, vystantis miestams ir kertant miškus, jų plotai sumažėjo. Tai leidžia atsekti, kaip žmonių veikla paveikė gamtą per šimtmečius.
Geomokslininkė Susanne Preunkert iš Grenoblio Alpių universiteto pabrėžė, jog tai pirmoji Europos Alpių ledo šerdis, kuri išsaugojo nepažeistą klimatinių sąlygų įrašą, siekiantį ne tik šiltąjį laikotarpį per pastaruosius dešimt tūkstančių metų, bet ir patį ledynmetį. Tai leidžia ne tik giliau suprasti gamtinius procesus, bet ir įvertinti, kaip kito klimatas per tūkstantmečius.
Ši ledo šerdis buvo saugoma net 25 metus, kol ją pavyko tiksliai įvertinti naudojant modernius cheminių elementų analizės metodus, tokius kaip anglies ir argono izotopų matavimai. Šie tyrimai leido tiksliai nustatyti šerdies amžių ir išsamiai išanalizuoti įvairius cheminius požymius, užfiksuotus ledo sluoksniuose.
Tyrėjai taip pat tiria jūros druskos daleles, kurios padės suprasti, kaip bėgant metams keitėsi vėjų kryptys, debesų formavimasis ir saulės spinduliuotės poveikis klimatui. Šie duomenys svarbūs kuriant tikslesnius klimato modelius, kurie padeda prognozuoti būsimus pokyčius.
Pasak McConnell, jei norime iš tikrųjų suprasti visus įmanomus klimato būsenos pokyčius, tiek praeityje, tiek ateityje, būtina turėti modelius, kurie atspindi tikrąją klimato įvairovę. O kad galėtume įvertinti tokių modelių tikslumą, būtina juos lyginti su realiais duomenimis, kuriuos ir pateikia ledo šerdys.
Šis tyrimas suteikia naują žvilgsnį į klimato pokyčius Europoje per ilgą laikotarpį ir padės geriau prognozuoti būsimus klimato svyravimus. Tai svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip natūralūs veiksniai bei žmonių veikla keitė mūsų aplinką. Straipsnio išvados buvo paskelbtos moksliniame žurnale.
