Archeologiniai radiniai iš Turkijos, Egipto ir Pietų Amerikos vėl įkaitino diskusijas apie galimą itin seną civilizaciją, kuri, kai kurių autorių teigimu, galėjo egzistuoti prieš dešimtis tūkstančių metų. Nepriklausomas tyrėjas Mettju LaKrua tvirtina pastebėjęs pasikartojantį „kosminį kodą“ – panašius simbolius ir geometrines struktūras, aptinkamas skirtinguose žemynuose.
LaKrua skelbia radęs požymių, kurie, jo manymu, gali rodyti prieš maždaug 38 000–40 000 metų Žemėje klestėjusią aukšto išsivystymo civilizaciją. Jis teigia, kad senieji architektai naudojo sudėtingą geometrijos ir simbolikos sistemą, kuria monumentaliuose statiniuose esą buvo užkoduota informacija apie žmonijos kilmę ir visatos sandarą.
Pasak tyrėjo, įvairiose pasaulio vietose kartojasi tam tikri motyvai, kuriuos jis laiko „globalaus kodo“ dalimi: T formos elementai, laiptuotos piramidės ir liūtų atvaizdai. Šių ženklų pasikartojimą skirtinguose regionuose jis interpretuoja kaip bendros tradicijos ar žinių perdavimo įrodymą.
Turkija – tariama pasaulinės sistemos pradžia
LaKrua teigimu, šios tariamos visuotinės sistemos ištakų reikėtų ieškoti Van ežero regione rytų Turkijoje, ypač vietovėje, vadinamoje Ionis. Jo nuomone, būtent čia aptinkami seniausi „pirminio kodo“ pavyzdžiai: T formos struktūros, laiptuotų piramidžių kompozicijos ir liūtų vaizdiniai. Tyrėjas mano, kad šie simboliai vėliau buvo perimti ir atkartoti kitose pasaulio vietose.
Ypatingą dėmesį jis skiria Kefkalės vietovėje esančiam akmeniniam reljefui. Maždaug 1,2 × 1,2 metro dydžio kūrinys, pasak LaKrua, išsiskiria sudėtinga ikonografija. Jis tvirtina, kad reljefe matomi tie patys geometriniai motyvai, kurie vėliau esą pasirodo Gizos šventyklose Egipte ir senovės Tiuanako griuvėsiuose Pietų Amerikoje. Dėl šios priežasties Kefkalės reljefą jis vadina savotišku „rozetės akmeniu“, galinčiu padėti iššifruoti bendrą simbolių sistemą.
Kosminis kodas ir mokslo skepticizmas
Tyrinėdamas Sfinkso šventyklą Egipte, LaKrua teigia aptikęs anksčiau nepastebėtų, paslėptų apverstų laiptuotų piramidžių vaizdų. Remdamasis astronominiais skaičiavimais apie Žemės ašies precesiją ir Sfinkso orientaciją į Liūto žvaigždyną, jis mėgina perskaičiuoti šių monumentų amžių.
LaKrua išvada tokia: šie statiniai galėjo būti pastatyti ne prieš maždaug 4500 metų, kaip įprastai teigiama akademinėje literatūroje, o prieš visą precesijos ciklą – maždaug prieš 38 000 metų.
Anot tyrėjo, Gizos ir kitų vietovių kompleksai sudaro milžiniškas „kosmogramas“. Jo interpretacijoje kairė ir dešinė kompozicijos pusės simbolizuoja anapusybę ir dangaus sferą, o centrinė ašis atspindi fizinį pasaulį. Taip architektūra, jo teigimu, virsta kosmologine schema, sukurta senovės meistrų.
Vis dėlto tradicinė archeologija šiuos teiginius vertina kritiškai. Oficialūs tyrimai Turkijoje aptinkamus radinius dažniausiai sieja su Urartu karalystės laikotarpiu ir pabrėžia, kad nėra recenzuotų, moksliškai pripažintų įrodymų apie aukšto išsivystymo civilizaciją paleolito epochoje. Dėl to LaKrua hipotezės laikomos spekuliatyviomis ir šiuo metu nepriskiriamos akademiniam konsensusui.
Nepaisant to, tokios alternatyvios interpretacijos neretai skatina iš naujo įvertinti seniausius žmonijos istorijos laikotarpius ir palaiko diskusijas apie tai, kiek iš tiesų žinome apie civilizacijos pradžią.
