Amazonija – vienas nepaprasčiausių pasaulio regionų. Šie „žalieji Žemės plaučiai“ driekiasi per milžinišką Pietų Amerikos teritoriją ir apima Amazonės baseino drėgnuosius atogrąžų miškus.
Čia gyvena stulbinamai daug augalų ir gyvūnų rūšių, o nemaža jų dalis vis dar nėra moksliškai aprašyta. Nors Amazonija tyrinėjama jau dešimtmečius, ji tebeslepia daugybę paslapčių, o mokslininkų ekspedicijos vis dar atneša naujų, neretai netikėtų atradimų.
Vis dėlto, net ir nuolat plečiantis žinioms, ši teritorija išlaiko savo mįsles. Viena jų glūdi giliai Peru Amazonijoje, kur tankios džiunglės slepia izoliuotą kalvą – Cerro El Cono. Ši vieta jau daugelį metų kursto vaizduotę ir skatina įvairias teorijas apie formacijos kilmę bei galimą vaidmenį praeityje.
Tam įtakos turi ne tik jos atokumas, bet ir forma: iš tolo El Cono primena vienišą piramidę, o patekti į šią vietą – beveik neįmanoma.
Paslaptinga piramidės formos kalva Amazonijos tankmėje
Cerro El Cono (liet. „kūginė kalva“) yra Siera del Divisoro nacionaliniame parke, Ukajalio departamente, Peru. Ši viršukalnė stūkso Ukajalio upės baseine – vieno svarbiausių Amazonės intakų regione. Nors santykinis kalvos aukštis siekia tik apie 400 metrų, ji daro didžiulį įspūdį, nes vieniša iškyla virš tankiai apžėlusio reljefo ir aiškiai dominuoja aplinkinių, žemesnių gūbrių fone.
Nuo kitų aukštesnių viršukalnių izoliuotas Cerro El Cono giedromis dienomis matomas net iš maždaug už 400 kilometrų esančių Andų. Tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad vidury žalios džiunglių jūros kyla keista, tarsi dirbtinai suformuota piramidė.
Apie šią neįprastą formaciją sklando gausybė teorijų: kartais spėjama, kad tai galėtų būti pamiršta piramidė, seniai išnykusios civilizacijos palikimas, arba užgesęs ugnikalnis. Tokius svarstymus skatina piramidę primenanti forma, atskirtis nuo kitų viršukalnių ir itin sudėtingas priėjimas. Pirma, Cerro El Cono stūkso vienoje labiausiai žmogaus nepaliestų ir sunkiausiai pasiekiamų Amazonijos vietų. Antra, šiam regionui taikomi griežti apribojimai: teritorija saugoma dėl išskirtinės gamtos vertės ir netoliese gyvenančių izoliuotų genčių. Dėl to sistemingi tyrinėjimai čia beveik nevykdomi.
„Amazoniškoji piramidė“: kas žinoma apie Cerro El Cono?
Mokslininkai pripažįsta: nors egzistuoja kelios kalvos kilmę aiškinančios hipotezės, galutinio atsakymo vis dar nėra. Pagrindinė priežastis – vietovėje beveik nevykdyti nuoseklūs, sisteminiai tyrimai. Vis dėlto „beveik“ nereiškia „visai“: yra nustatyta bent keletas svarbių faktų.
Žinoma, kad Siera del Divisoro nacionalinis parkas pasižymi itin retomis ir įvairiomis geologinėmis formacijomis, kurių kitur Amazonijoje apskritai neaptinkama. Tai rodo, jog regionas geologiškai yra labai savitas.
Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas (PIG–PIB) nurodo, kad Sierra del Divisor regioną daugiausia sudaro senos nuosėdinės ir magminės uolienos, priklausančios priešandiniam Amazonijos pagrindui, ir čia nematyti jauno vulkanizmo požymių. Remiantis dabartinėmis žiniomis, labiau tikėtina, kad Cerro El Cono yra izoliuota erozinė forma – atskiras, iš atsparesnių uolienų sudarytas masyvas, išlikęs per milijonus metų trukusius intensyvaus cheminio ir fizinio dūlėjimo procesus drėgname tropikų klimate, kai aplinkinė medžiaga buvo palaipsniui nuardoma.
Netipiška, beveik taisyklinga piramidės forma galėjo susidaryti dėl uolienų įtrūkimų tinklo ir ilgainiui vykusios erozijos, kuri labiausiai ardė silpniausias uolienų vietas. PIG–PIB pabrėžia, kad Amazonijos sąlygos šiems procesams ypač palankios: aukšta temperatūra, gausūs krituliai ir vešli augalija spartina cheminį dūlėjimą ir suardytos uolienos išnešiojimą. Taip pamažu formuojasi izoliuotos, ryškios reljefo formos. Tai lėta geologija – beveik nepastebima žmogaus gyvenimo masteliu, tačiau itin veiksminga per milijonus metų.
Cerro El Cono: tikėjimai, teorijos ir faktai
Kas, be pačios kalvos formos, skatina ją lyginti su piramide? Vietos čiabuviai Cerro El Cono laiko šventa vieta. Kai kurioms bendruomenėms ši kalva turi dvasinę reikšmę ir siejama su andų Apu – globėjiška kalnų dvasia, saugančia vietos gyventojus, reguliuojančia klimatą ir palaikančia pusiausvyrą.
Būtent sakralus statusas kartais stiprina įsivaizdavimą, kad kalnas galėjo būti prieš tūkstančius metų suformuota ceremoninė, ritualinė ar net laidojimo paskirties konstrukcija. Vis dėlto, vertinant mastelį, tokia versija atrodo menkai tikėtina. Aukščiausios žinomos Pietų Amerikos ir Mezoamerikos piramidės siekia maždaug 60–70 metrų, o Didžioji Gizos piramidė Egipte iš pradžių buvo apie 146 metrų aukščio. Tuo tarpu Cerro El Cono santykinis aukštis – maždaug 400 metrų.
Retkarčiais pasirodančios teorijos apie senovinę piramidę iki šiol nepatvirtintos jokiais archeologiniais duomenimis. PIG–PIB vertinimu, jos greičiau rodo, kaip stipriai neįprastos reljefo formos veikia žmogaus vaizduotę, nei atspindi realią praeities architektūrą.
Didžioji Amazonijos mįslė: ar kada nors sužinosime daugiau?
Ukajalio regionas, kuriame yra Cerro El Cono, kai kuriems Lietuvos skaitytojams gali būti pažįstamas ir iš literatūros. Šiuos kraštus XX a. ketvirtajame dešimtmetyje lankė lenkų gamtininkas, keliautojas ir reportažistas Arkady Fiedleris, savo pasakojimuose vaizdingai aprašęs vietos gamtą ir gyventojus bei atskleidęs Ukajalio regiono įvairiapusiškumą.
Bėgant laikui ši Amazonijos dalis smarkiai pasikeitė. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio Ukajalio departamento teritorija, kurioje yra Cerro El Cono, pripažinta ypač svarbia biologinės įvairovės apsaugai ir paversta griežtu rezervatu. 2015 m. šis rezervatas įtrauktas į Siera del Divisoro nacionalinį parką, apimantį 1 354 485,10 ha Amazonijos miškų.
Parkas įkurtas reaguojant į didėjantį susirūpinimą dėl ekosistemos nykimo ir grėsmių vietos gyventojams, kurias kelia infrastruktūros plėtra, neteisėta miškų kirtimo veikla ir aukso gavyba. Taip paslaptingasis Cerro El Cono iš esmės buvo atskirtas nuo išorinio pasaulio, o tai tik dar labiau sustiprino jo mįslingumą.
PIG–PIB pabrėžia, kad tokios „baltos dėmės“ šiandien yra didelė retenybė. Būtent todėl Cerro El Cono taip traukia dėmesį: tai viena iš nedaugelio vietų, kur gamta ir paslaptys vis dar turi aiškią persvarą prieš žmogaus žinias ir technologijas.
