Kai Donaldas Trumpas nusprendė siekti antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose, Niujorke gyvenanti tarprasinė lesbiečių pora padarė esminį sprendimą. Pora nusprendė, kad jo triumfo atveju išvažiuos iš šalies.
Iš pradžių Doris Davis ir Susie Bartlett dar bandė suteikti šansą išrinktajam JAV prezidentui, bet stebėdamos grįžtančią jo politiką, kuri, anot jų, naikina lygybę ir LGBTQ+ teises, nusprendė, kad metas ieškoti kitos vietos gyvenimui.
„Mes mylime šią šalį, bet tai, kuo ji tampa, mums nepriimtina“, – sako 69 metų edukacijos konsultantė D. Davis. Dabar pora konsultuojasi su teisininkais ir svarsto apie persikėlimą į Portugaliją ar Ispaniją. Joms patinka pietų Europos gyvenimo ritmas, svarstomi skaitmeninio klajoklio ar pensininko vizų variantai.
„Skaudu išvažiuoti, bet politinė ir socialinė padėtis dar skaudesnė“, – atvirauja ji.
Panašiai jaučiasi ir šimtai kitų amerikiečių. Pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas augantis susidomėjimas galimybe išvykti į Europą. Nors skaičiai dar maži, jie vis dėlto ryškėja. Skelbiama, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius JAV paraiškų dėl Airijos paso skaičius pasiekė aukščiausią dešimtmečio lygį – apie 4 300 per mėnesį.
Prancūzijoje per pirmąjį ketvirtį ilgalaikių vizų iš JAV buvo pateikta 2 383, o tai gerokai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Politiniai pokyčiai – stiprus motyvas išvykti
Pasak Milano įmonės „Doing Italy“ vadovės Thea Duncan, nuo rinkimų rezultatų paskelbimo ji beveik kasdien gauna užklausų iš paprastų amerikiečių, ieškančių informacijos apie galimybes išvykti. Londone įsikūrusi advokatų kontora „Immigration Advice Service“ skelbia sulaukusi daugiau nei 25 proc. daugiau užklausų iš JAV piliečių.
57 metų fotografė Wendy Newman jau 2022 metais su vyru išvyko gyventi į Londoną, pajutusi didėjančią poliarizaciją JAV. Ji sako, kad jaučiasi saugesnė Didžiojoje Britanijoje, o jos dukra taip pat planuoja studijas ten.
„Nenorime rizikuoti, kad ji gyvens šalyje, kur jos teisės nuolat kvestionuojamos“, – aiškina Newman. Moteris taip pat įvardija susirūpinimą dėl moterų reprodukcinių teisių ir vadina Trumpą misoginišku. Tiesa, pastarasis tokias kaltinimus yra vadinęs melagingais.
Vis daugiau susidomėjimo ir iš skirtingų socialinių grupių
Įmonė „Blaxit“, padedanti juodaodžiams amerikiečiams išvykti į užsienį, pranešė, kad po rinkimų jų svetainės srautas išaugo daugiau nei 50 proc., o mokamos bendruomenės narių padaugėjo 20 proc. Jos įkūrėja Chrishan Wright pati prieš dvejus metus persikėlė į Portugaliją. Ji sako, kad rinkimų rezultatai tik dar kartą patvirtino jos sprendimo teisingumą.
Neseniai JAV atlikta apklausa rodo, kad D. Trumpą palaikė tik 13 proc. juodaodžių rinkėjų, o tai vos 1 proc. daugiau nei 2020 metais. Viceprezidentė Kamala Harris surinko 86 proc. šios grupės balsų.
Net translyčių asmenų pora iš Kolorado, prašiusi anonimiškumo, pranešė planuojanti studijuoti Italijoje. Jie tikisi per studento vizą išvykti iš JAV, kur jų teisės, anot jų, vis dažniau ribojamos. Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad pripažįsta tik dvi lytis, vyrą ir moterį, ir palaiko draudimus dėl translyčių asmenų tarnybos kariuomenėje bei jų medicininio gydymo.
Europa – ne rojus, bet vis dar patraukli
Žinoma, Europa ne visiems atrodo tobula. Dalis amerikiečių baiminasi stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų partijų – Italijoje premjerė Giorgia Meloni nuolat kalba apie „tradicinės šeimos“ gynimą, o Vokietijoje „Alternatyva Vokietijai“ užėmė antrą vietą vasario rinkimuose. Nepaisant to, susidomėjimas persikėlimu nemažėja.
Bene aiškiausiai situaciją apibendrino „Expat.com“ įkūrėjas Julien Faliu, kurio teigimu, svetainė pastaraisiais metais matė 26 proc. išaugusį amerikiečių susidomėjimą.
„Jie sako: jei Trumpas laimės – mes išvažiuosim. Na, jis laimėjo. Ir dabar ką darysit?“ – retoriškai klausė jis.
Kliūtys – nuo vizų iki būsto krizės
Vis dėlto realiai išvykti nėra taip paprasta. Sunkumai ieškant darbo, apribojimai nuotoliniam darbui, mažesni atlyginimai Europoje, JAV mokesčių sistema – tai tik dalis iššūkių. Yra ir socialinių kliūčių, kai kurios šalys jau apribojo vizų programas turtingiems imigrantams.
Portugalijoje nekilnojamojo turto įsigijimo „auksinė viza“ jau nebepasiekiama, o Ispanija šią schemą uždarė balandį, dėl kaltinimų, kad ji prisidėjo prie būsto krizės.
Tačiau, kaip rodo tendencijos, augantis susirūpinimas dėl JAV vidaus politikos vis daugiau žmonių skatina žvalgytis į Europą kaip į vietą, kur galima gyventi, jaustis saugiai ir planuoti ateitį. Ir nors emigracija dar tebėra daugiau noras nei realybė, vis daugiau amerikiečių šį klausimą kelia ne tik mintyse, bet ir dokumentuose.
