JAV kariuomenė rengia vieną didžiausių savo pagrindinio kovinio tanko „Abrams“ atnaujinimų nuo Šaltojo karo laikų. Naujasis M1A3 modelis turėtų sujungti iki šiol legendine laikytą ugnies galią ir apsaugą su moderniausiomis technologijomis bei hibridiniu varikliu. Nors tai dar tik priešprototipinis etapas, jau dabar aišku, kad amerikiečiai planuoja esminę šios kovinės mašinos transformaciją.
Dar gruodžio mėnesį buvo paskelbta, kad pirmasis priešprototipinis „Abrams“ modelis perduotas kariams bandymams. Šis tankas laikomas kitu dideliu žingsniu vystant garsiąją JAV pagrindinių kovinių tankų seriją. Planuojama, kad M1A3 išlaikys iki šiol būdingą ugnies galią ir stiprų šarvavimą, tačiau bus papildytas naujausiomis technologijomis ir hibridiniu jėgos agregatu.
Už M1A3 kūrimą atsakinga bendrovė „General Dynamics Land Systems“. Tikimasi, kad serijinė šio modelio gamyba prasidės iki 2030 metų.
Pasirodė pirmosios naujojo „Abrams“ nuotraukos
Internete neseniai pasirodė dvi nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, matomas priešprototipinis „Abrams“ M1A3 modelis. Socialiniuose tinkluose paskelbti kadrai greitai sulaukė dėmesio iš gynybos temomis besidominčios žiniasklaidos ir oficialių JAV kariuomenės komunikacijos kanalų.
Nuotraukose daugiausia matomas dalinis tanko vaizdas iš priekio, tačiau net ir ribota perspektyva leidžia įžvelgti kelias esmines naujoves. Platesnis šio modelio pristatymas numatytas sausio 14 dieną Detroito automobilių parodoje, todėl dabar pasirodžiusios nuotraukos laikomos savotiška būsimo atskleidimo įžanga.
Naujo M1A3 išdėstymo ir konstrukcijos ypatumai
Iš viešintų nuotraukų galima išskirti kelis bruožus, leidžiančius atskirti M1A3 priešprototipą nuo ankstesnių „Abrams“ versijų. Ryškiausios permainos matomos korpuso priekyje – čia aiškiai išsiskiria du liukai. Visi iki šiol naudoti „Abrams“ modeliai priekyje turėjo tik vieną liuką vairuotojui, o kiti įgulos nariai (vadas, taikytojas ir užtaisytojas) buvo dislokuoti bokštelyje.
Toks sprendimas leidžia manyti, kad M1A3 įgulos išdėstymas bus visiškai kitoks nei ankstesnėse versijose. Be to, korpuso priekyje matoma ir tikėtina kamera, kuri padėtų vairuotojui geriau orientuotis tiek dieną, tiek naktį, taip pat riboto matomumo sąlygomis.
Bokštelio priekis išoriškai gana artimas dabartiniams „Abrams“ variantams, tačiau pats jo siluetas atrodo kiek žemesnis. Tai atitinka deklaruotą siekį sumažinti tanko profilį ir taip apsunkinti jo aptikimą bei sunaikinimą mūšio lauke.
Matoma patranka labai primena iki šiol naudotą 120 mm M256 lygiavamzdį pabūklą, žinomą iš ankstesnių „Abrams“ versijų. Toks pasirinkimas bent kol kas paneigia spėliones, kad M1A3 būtų montuojamas dar didesnio, iki 140 mm, kalibro pabūklas. Šalia ginklo apsaugos viename iš kadrų taip pat matomas aiškus „langelis“, greičiausiai skirtas jutikliams ar optoelektroninei įrangai.

Nuo „Abrams X“ demonstratoriaus iki realaus M1A3
Gynybos temų analitikai atkreipia dėmesį, kad pirmosios M1A3 priešprototipo nuotraukos aiškiai rodo pokyčius, palyginti su 2022 metais pademonstruotu „Abrams X“ demonstratoriumi. Tuomet „General Dynamics Land Systems“ pristatė bendrą koncepciją ir numatomą raidos kryptį: mažesnį siluetą, pakeistą įgulos išdėstymą, naujas technologijas ir galimą masės sumažinimą nuo maždaug 78 iki maždaug 60 tonų.
Ši koncepcija iš esmės išliko ir kuriant M1A3: tankas turėtų tapti žemesnis, lengvesnis ir geriau pritaikytas šiuolaikinio mūšio lauko poreikiams, kuriame vis didesnę reikšmę įgauna stebėjimo, tikslinio šaudymo, tinklinio valdymo ir apsaugos nuo dronų sistemos.
Hibridinis variklis ir mažesnė įgula
Vienas svarbiausių numatomų M1A3 pokyčių – automatinis užtaisymo mechanizmas. Jis turėtų leisti sumažinti įgulą iki trijų karių, atsisakant tradicinio užtaisytojo posto. Tai ne tik mažina žmonių skaičių tanko viduje, bet ir suteikia daugiau erdvės papildomoms sistemoms, palengvina šarvavimo ir vidinio išdėstymo sprendimus.
Dar reikšmingesnė inovacija – hibridinis jėgos agregatas, pakeisiantis dabartinėms „Abrams“ versijoms būdingą dujinę turbiną. Pagal JAV karinių planuotojų skaičiavimus, toks sprendimas gali sumažinti degalų sąnaudas net iki 40 procentų. Tai itin svarbu šiuolaikinėms operacijoms, kur logistikos grandinės pažeidžiamumas tampa vienu pagrindinių rizikos veiksnių.
Be to, planuojama integruoti naujus, lengvesnius aktyviosios apsaugos kompleksus, geriau saugančius tanką nuo prieštankinių raketų ir valdomų šaudmenų. Taip pat numatoma plati antidroninių priemonių gama – nuo specializuotų jutiklių iki trukdžių sistemų ir ugnies valdymo sprendimų, leidžiančių efektyviau numušti ar sutrikdyti mažus, greitus taikinius ore.
Dar tik pradžia: priešprototipo bandymai ir ateities kryptys
Reikia pabrėžti, kad priešprototipinis modelis nereiškia galutinio techninio sprendimo. Po perdavimo kariams M1A3 lauks intensyvūs bandymai, per kuriuos bus išryškinti visi trūkumai ir eksploatacijos problemos. Remdamiesi šių bandymų rezultatais, inžinieriai koreguos konstrukciją, todėl iki serijinės gamybos pradžios gali įvykti ir gana radikalių pakeitimų.
Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad JAV, atsižvelgdamos į augančią tarptautinę įtampą, nenusisuka nuo pagrindinių kovinių tankų koncepcijos. Priešingai – investuojama į tai, kad „Abrams“ išliktų vienu pažangiausių ir mūšio lauke konkurencingiausių tankų.
Kitos didžiosios valstybės taip pat neketina nurašyti tankų, nors dalis analitikų kalba apie „šarvuotosios technikos eros pabaigą“ dronų ir toliašaudžių sistemų amžiuje. Vokietija toliau tobulina „Leopard 2“ konstrukciją ir atnaujina serijinę gamybą, o Rusija, Kinija ir kitos šalys taip pat vysto naujas ar modernizuotas pagrindinių kovinių tankų versijas.
Šiame kontekste M1A3 matomas kaip JAV siekis išlaikyti technologinį pranašumą ir prisitaikyti prie mūšio lauko, kuriame vien masyvaus šarvo nebeužtenka išlikimui užtikrinti. Vis svarbesniu veiksniu tampa pažangių technologijų, mobilumo, energetinio efektyvumo ir tinklinių sistemų derinys.

