Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba paskelbė išsamią informaciją apie naują daugiafunkcį Rusijos droną, vis dažniau naudojamą mūšio lauke. Portale „War and Sanctions“ buvo paviešinta ne tik visa techninė dokumentacija, bet ir trimačiai modeliai bei komponentų tiekėjų sąrašas.
Paaiškėjo, kad dauguma dalių atkeliavo iš užsienio, tarp jų aptinkama tiek JAV, tiek Kinijos, tiek kitų valstybių produkcija. Pasak Ukrainos specialistų, šis aparatas sukurtas kaip universali priemonė, galinti atlikti kelias funkcijas.
Jis veikia kaip žvalgybos platforma, gali būti naudojamas smūgiams suduoti arba veikti kaip masalas, skirtas apkrauti Ukrainos oro gynybos sistemas. Dronas turi kamerą ir du LTE modulius, leidžiančius perduoti vaizdą realiu laiku, keisti skrydžio trajektoriją bei veikti tikslaus nutaikymo režimu.
Naujojo drono forma primena delta tipo sparnus. Toks aerodinaminis sprendimas leidžia išlaikyti stabilumą ir keliamąją galią net esant dideliam atakos kampui. Be to, tokia konstrukcija yra lengvesnė, paliekanti daugiau vietos kuro bakams ar ginkluotei. Nosinėje dalyje sumontuotas „DLE“ variklis, o tai savo išvaizda daro jį panašų į „Italmas“ modelio klajojančią amuniciją, sukurtą Rusijos „ZALA“ grupės.
Tokia sąsaja rodo, kad Rusijos bepiločių gamyboje egzistuoja bendri gamybos grandinės elementai. Navigacijai naudojama palydovinė sistema, atspari trikdžiams, paremta keturiomis antenomis ir kiniškais „Allystar“ moduliais.
Užsienio komponentų gausa
Išsami analizė parodė, kad Rusija tebėra priklausoma nuo importinės elektronikos. Naujojo drono viduje rasta net 19 komponentų iš Kinijos, įskaitant komunikacijos modulius, maitinimo reguliatorius ir kvarco generatorius.
Be to, identifikuota 15 mikroschemų iš Jungtinių Valstijų, trys mikrokontroleriai iš Šveicarijos „STMicroelectronics“ gamybos, giroskopas ir akselerometras iš Japonijos TDK bei du komponentai iš Taivano, tai „Ethernet“ valdiklis ir kondensatorius.
Šie faktai rodo, kad nepaisant sankcijų Rusija vis dar sugeba įsigyti technologijų, turinčių dvejopą panaudojimą. Tokia elektronika integruojama į bepiločius, kurie masiškai naudojami kare. Nors tai nestebina, nes panašių pavyzdžių buvo ir anksčiau, kiekviena tokia analizė yra itin vertinga.
Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos balistinėse raketose, kurias Rusija naudojo Ukrainoje, buvo aptikta beveik trys šimtai komponentų iš daugiau kaip dvidešimties užsienio įmonių. Tuo pačiu ir kiti Rusijos kariniai projektai jau ne kartą buvo praturtinti Vakarų technologijomis.
Kodėl tokia analizė svarbi?
Kiekvienas aptiktas komponentas tampa svarbiu įrodymu, leidžiančiu geriau suprasti priešo pajėgumus. Tai ne tik informacinis pranešimas, bet ir spaudimo priemonė tarptautinėse diskusijose, siekiant griežtesnės eksporto kontrolės.
Kai konkretūs gaminiai identifikuojami, jie gali tapti tikslais sankcijoms. Tokiu būdu Rusijai būtų daug sunkiau užtikrinti masinę bepiločių gamybą, nes kiekviena nutrūkusi grandinės dalis reikštų didžiulius gamybos apribojimus.
Šis atvejis dar kartą patvirtina, kad Rusijos bepiločių pramonė nėra savarankiška. Ji tebėra priklausoma nuo Vakarų technologijų, nepaisant deklaruojamo savarankiškumo ir vidaus gamybos plėtros.
Tai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi realią galimybę stabdyti šios ginkluotės gamybą, jei tik bus užtikrintas veiksmingas komponentų tiekimo ribojimas. Naujasis Rusijos dronas, pristatytas kaip universali kovinė priemonė, atskleidė dar vieną tiesą, tai be Vakarų technologijų jo egzistavimas būtų beveik neįmanomas.
Nors jis suprojektuotas atlikti kelias užduotis, nuo žvalgybos iki smūgių, pats faktas, kad jame gausu užsienietiškų detalių, parodo jo silpnąją vietą. Kiekviena tokia išsami analizė tampa galingu įrankiu siekiant apriboti priešo galimybes ir stiprinti sankcijų poveikį.
