Bendrovės „Lockheed Martin“ kuriamas SR-72 naikintuvas, dar vadinamas „Son of Blackbird“, jau netrukus gali tapti tikra aviacijos legenda.
Jei projektas bus įgyvendintas kaip planuota, 2025 metais pasaulis gali išvysti greičiausią operacinį lėktuvą, kokį kada nors sukūrė žmonija – gebantį skrieti daugiau nei 6000 kilometrų per valandą greičiu.
SR-72 yra kultinio „SR-71Blackbird“ įpėdinis. Tai itin slaptas JAV hipergreitas lėktuvas, kurį „Lockheed Martin“ kuria jau keletą metų. Tikimasi, kad prototipas bus atskleistas dar iki 2025 metų pabaigos. Projekto tikslas – įgyvendinti JAV karinių oro pajėgų užduotis, susijusias su skrydžiais viršgarsiniu greičiu.
Skelbiama, kad SR-72 galės išvystyti didesnį nei 6 000 km/h, o kai kurie šaltiniai mini net ir 7 300 km/h ribą. Toks greitis leistų naujajam naikintuvui transatlantinį ar transramtinį maršrutą įveikti vos per pusantros valandos – milžiniška strateginė persvara žvalgybos bei karinėse operacijose.
„Son of Blackbird“ išlaiko estetinį ir inžinerinį ryšį su SR-71 modeliu, kuris buvo naudotas iki 1998 metų. Dar 2013 metais „Lockheed Martin“ pristatė SR-72 koncepciją, kuri palaipsniui buvo vystoma, taip pat pasinaudojus NASA finansine pagalba.
Nors dydis turėtų būti panašus į pirmtaką, tikroji pažanga slypi variklyje. SR-72 turės hibridinę jėgainę, tradicinį turboventiliatorinį variklį kartu su scramjet sistema. Scramjet – tai viršgarsinis srauto variklis, leidžiantis pasiekti daugiau nei 5 machų greitį, o kartu ir išlaikyti tą greitį be piloto – SR-72 bus bepilotė skraidyklė.
Nors „Lockheed Martin“ oficialiai nepatvirtino tikslios SR-72 pristatymo datos, JAV leidinys „The National Interest“ skelbia, kad prototipas gali būti pristatytas dar iki 2025 metų pabaigos. Iki tol lėktuvas buvo itin slepiamas, o konkrečių duomenų apie jo galimybes yra labai nedaug.
Jei viskas vyks pagal planą, SR-72 galėtų įžengti į aktyvų naudojimą jau 2030 metų pradžioje. Jis ne tik simbolizuotų naują viršgarsinio transporto etapą, bet ir taptų stipriu geopolitiniu koziriu JAV karinių technologijų arsenale. Vien dėl savo galimybių veikti itin greitai, aukštai ir be įgulos, jis būtų sunkiai aptinkamas ir idealiai tiktų žvalgybos bei strateginių smūgių misijoms.
SR-72 „Son of Blackbird“ – tai ne tik technologinis proveržis. Tai ženklas, kad viršgarsinė era, kadaise stabtelėjusi su SR-71, gali sugrįžti dar galingesnė. Ir šį kartą be žmogaus kabinoje.
