Dangų rėžiantys, legendomis apipinti, Amerikos metropolių dangoraižiai – aukščiausia urbanizacijos pasekmė tiesiogine šio žodžio prasme.
Šie milžiniški pastatai visuomet patenka į garsiausius kino filmus, televizijos kanalus, žurnalus, turistų ir teroristų akiračius. Niujorko Manheteno, Čikagos, Detroito, San Francisko, Bostono dangoraižiai – visi jie miesto ekonominio klestėjimo simboliai. Super-dangoraižių viršutinių aukštų šeimininkais dažniausiai tampa super-herojai, tokie kaip milijonierius Donaldas Trumpas ar didžiojo kino žvaigždės. Šie žmonės grožisi geriausiomis miestų panoramomis, važinėja šarvuotais limuzinais ir retai tepagalvoja, o kas būtų, jeigu sugestų didžiojo dangoraižio liftas?…
Prototipai – garo liftas ir kuklus devynaukšis
Apie liftą užsiminiau ne šiaip sau, nes būtent lifto išradimas paskatino grandiozinių dangoraižių statybų eros pradžią. Truputį juokingą, garais varomą liftą, 1853 metais išrado toks niekam nežinomas barzdotas amerikietis Elisha Otis. Nuo to laiko į dangų galėjo pakilti nors ir žirafa. Naujasis išradimas veikė kaip katalizatorius, skatinęs to meto architektus ieškoti novatoriškų statybos technologijų. Taip atsirado karkasinė sistema, leidusi statyti neriboto aukščio pastatus.
Tiesa, XIX amžiaus pabaigoje naujų architektūrinių sprendimų privertė ieškoti ir kitos aplinkybės: smarkiai pabrangusi žemė miesto centre (reikėjo plėstis ne į plotį, o į aukštį), katastrofiškai augantis žmonių skaičius miestuose ir pagaliau pragaištingas Čikagos gaisras, atlaisvinęs vietą eksperimentams ir dangoraižių „džiunglių“ statyboms.
Taigi, pirmasis daugiaaukštis architektūros eksperimentas su talentingojo Elisha Otis liftu iškilo dar 1885 metais (arch. Williamas Le Baronas Jenney). Čia įsikūrė stambi Čikagos nekilnojamojo turto draudimo bendrovė, tačiau jau 1931 m. pastatas buvo sugriautas. Nepaisant to, buvęs vos devynių aukštų – jis iki šiol tituluojamas pirmuoju pasaulio dangoraižiu. O iš tebestovinčių XIX amžiaus Čikagos aukštybinių pastatų negalima nepaminėti amerikiečių architektūros legendos – Louiso Sullivano suprojektuoto „Wainwright“ pastato, iškilusio 1891 metais.
Pastarasis pasiekė vos dešimties aukštų lygį, vienok to meto kontekste jau atrodė kaip milžiniškas namas. Minėti aukštybiniai pastatai tapo dabartinių dangoraižių prototipais, įteisinusiais naująją karkasinę statybą ir tam laikui išties modernius inžinerinius sprendimus. O kas buvo po to – labiau priminė sapnus, nei statybų „treko“ tikrovę…
Dangoraižių lenktynės – sapnus primenanti tikrovė
Pastačius pirmuosius Čikagos dangoraižius, prasidėjo tai, ką architektūros istorikai vadina dangoraižių lenktynėmis. XX amžiaus pradžioje dangoraižių lenktynės priminė kažką iš fantastikos ir sapnų srities, bet buvo akivaizdi didžiųjų Amerikos miestų realybė. Jau pačioje XX amžiaus pradžioje dangoraižių lenktynių vairą iš Čikagos perėmė Niujorkas. 1902 metais buvo baigtas „Flatiron‘o“ pastatas Niujorko centre (arch. Danielis Burnhamas). Unikalios trikampio formos, neoklasikinio stiliaus statinys pasiekė 22 aukštų, 87 metrų skalę ir greitai tapo nuolat fotografuojama miesto legenda.
Pastatą fotografavo net garsusis fotomenininkas Edwardas Steichenas (1879 – 1973), filmavimo aikšteles čia statė žymiausi amerikiečių režisieriai: Rolandas Emmerichas, Jamesas Cameronas, CBS laidų vedėjas Davidas Lettermanas. Nemažesnio populiarumo kine susilaukė ir 1913 m. užbaigtas „Vulvurto“ (Woolworth building) dangoraižis (arch. Cassis Gilbertas), pramintas Niujorko „Prekybos katedra“. 241 metrų, 57 aukštų neogotikinis „aukštaūgis“ pateko į ne vieną klasika tapusį filmą, taip pat ir į praeitais metais labai garsiai reklamuotą „Projektą MONSTRĄ“ (Cloverfield, 2008) ir daugelį kitų amerikietiškų kino juostų.
Vadinamajame dangoraižių aukso amžiuje (2-3 deš.) dangoraižiai kilo vienas po kito. Ir ne tik Niujorke ar Čikagoje, bet ir Detroito, San Francisko, Bostono centruose. Vis dėl to, įsimintiniausi dangoraižiai atsirado būtent Niujorke. 1930 m. Manheteno bankas pasistatė 283 metrų, 70 aukštų „Wall Street‘o“ dangoraižį (arch. H. Craigas Severance‘as). Tačiau dar tais pačiais metais naują aukščio rekordą sumušė niujorkietis architektas Williamas Van Alenas, pastatęs „Kraislerio“ pastatą (Chrysler building). Art Deco stilistikos (prieškario Niujorke labai madingos), rekordinio – 319 metrų aukščio dangoraižis, tapo legendinio „Chrysler“ automobilių gamintojo centrine būstine. „Kraisleris“, kaip ir prieš tai minėtieji pastatai, pateko į daugybę senųjų foto ir video kadrų, o 2007 metais paskelbtame „Amerikos mėgstamiausių pastatų TOP 150“ užėmė aukštą 9-tą vietą. Norite sužinoti, kas užkariavo pirmąją šio sąrašo poziciją? Be abejo, tikrų tikriausia Niujorko dangoskyros ir kino dokumentikos legenda – „Empire State Building“ (arch. Shreve‘as, Lambas ir Harmonas). 1931 metais pastatyto, 391 metrų, 102 aukštų Art Deco stilistikos giganto iš pamatų neišmušė net 1945 metais į jį įsirėžęs bombonešis. Beveik keturiasdešimt metų turėjęs aukščiausio Pasaulio pastato titulą, „Empire State Building“ nusileido tik 1973 m. iškilusiam „Pasaulio prekybos centrui“ (World Trade Center, arch. Minoru Yamasakis). Asketiškos modernizmo architektūros dangoraižiai-dvyniai su garsiuoju „Windows on the World“ restoranu ir kitais privalumais (kruopščiai ir ironiškai aprašytais Frédérico Beigbederio puslapiuose), žinoma, turėjo fantastiškus vaizdus pro langus. Tačiau kuo pasibaigė į savižudžių teroristų akiratį papuolusių Niujorko „Dvynių“ istorija – pasakoti nebereikia…
Tiesa, grįžtant prie amerikietiškų dangoraižių lenktynių, galima pridurti, kad liūdnai išgarsėję „Dvyniai“ šias lenktynes „prakišo“ dar 8-ajame dešimtmetyje. Kai 1974 m. buvo baigtas iki šiol pats aukščiausias JAV pastatas – „Sears Tower“ Čikagoje (arch. S.O.M.). Lygiai prieš dešimt metų, nepaisydamas 110 aukštų, 443 metrų aukščio ir slidaus stiklo fasado, į „Sears Tower“ be jokio leidimo ir tik savomis kojomis bei rankomis kopė, ko gero, didžiausias planetos ekstremalas – prancūzas Alainas Robertas – „Žmogus voras“. Kopė jis ir į „Empire State Building“ ir dar į daugybę aukščiausių planetos pastatų… Šis žmogus, nuolat ieškantis aukštesnio ir sudėtingesnio pastato, tikriausiai puikiai jaučia dangoraižių lenktynių dvasią… Tiesa, legendiniai, beveik šimtamečiai Amerikos dangoraižiai jau nebesivaržo šiuolaikinėse dangoraižių lenktynėse. Dabar statybų „treke“ pirmauja Azijos dangoraižiai, tokie kaip Kinijos „Shanghai World Financial Center“, Taivano „Taipei 101“ ir, žinoma, „Burj Khalifa“ Dubajuje. Pastarasis šiuo metu yra pats aukščiausias Pasaulyje, o jo ūgis siekia net 828 metrus.
Nuostabu yra tai, kad dangoraižių karštligė, prasidėjusi dar XIX amžiaus pabaigos Čikagoje, per vieną šimtmetį išplito po visus penkis Pasaulio kontinentus (net ir Afriką). Vieni dangų rėžiančius pastatus keikia, kiti juos dievina. Kartais dangoraižiai primena urbanistinius monstrus, o kartais gniaužia kvapą ir tampa ne tik miesto legendomis, bet ir miestų vizitinėmis kortelėmis. Dangoraižis – tai, ko gero, pats kosmopolitiškiausias ir miestietiškiausias pastato tipas. Nes… ar kada matėte dangoraižį kaime?!
Sandra Kliukaitė
