Viešojoje erdvėje pastebimi koordinuotos dezinformacijos kampanijos prieš planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną požymiai, skelbia tyrimą atlikusi duomenų analizės bendrovė „Repsense”.
Tyrėjai su dezinformacijos stebėsenos platformos „Havel DI“ pagalba išanalizavo 3,5 tūkst. paminėjimų „Facebook“ paskyrose ir komentaruose, „Telegram“ grupėse, „TikTok“ vaizdo įrašuose ir tradicinėje žiniasklaidoje nuo 2025 m. gruodžio 15 d. iki 2026 m. sausio 7 d.
Tyrimo metu nustatyti reikšmingi sutapimai tarp Rusijos informaciniuose kanaluose propaguojamų naratyvų ir lietuviškoje socialinėje medijoje pasirodančių žinučių. Tiesa, kaip teigia „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus, tuo pačiu metu vyksta normali bei demokratinė diskusija dėl poligono.
„Labai svarbu atskirti – vyksta ir normali demokratinė diskusija dėl karinės infrastruktūros projektų, jų vietos ir pristatymo vietos bendruomenei. Tačiau matome ir informacinės operacijos požymių, kuria siekiama išnaudoti ir sustiprinti šias abejones koordinuotomis žinutėmis socialinės žiniasklaidos platformose,” – pranešime cituojamas M. Katkus.
Pasak jo, itin svarbus faktorius išanalizuotuose duomenyse – laikas.
„Su Rusija siejamos „Telegram“ ir „TikTok“ paskyros kritišką turinį apie poligoną pradėjo skelbti dar gruodžio 17 d., tuo metu aktyvi diskusija Lietuvos medijose prasidėjo po gyventojų susitikimo su KAM atstovais, gruodžio 23–26 dienomis ir jas stengtasi nukreipti panašia linkme, kaip iš anksto skelbta rusiška informacija. Toks modelis gana tipinis iš anksto suplanuotoms informacinėms operacijoms”, – tikina „Repsense“ vadovas.
Neigiamas fonas ir pasikartojantys naratyvai
Analizėje nustatyta, kad maždaug 15,4 proc. komentarų lietuvių socialinės žiniasklaidos paskyrose buvo aiškiai neigiami (daugiau nei pusė – iš dalies neigiami), o dominuojantys naratyvai apėmė nepasitikėjimą sprendimų priėmimo procesu („sprendimai priimti už nugaros”), gamtosaugines ir sveikatos temas bei klaidinančią informaciją apie poligono būtinybę ir miškų kirtimo mastus.
Šie naratyvai atsikartojo ir Rusijos poziciją palaikančiose populiariose lietuviškose bei rusakalbėse „TikTok“ paskyrose.
Tyrėjai nustatė kelias tuo pat metu su Rusija siejamuose kanaluose ir Lietuvos socialinėje medijoje atsirandančias temas. Tiek ten, tiek ten skamba argumentai, kad kariniai poligonai yra nereikalingi ir neefektyvūs šiuolaikiniame kare, kad objektas tarnaus NATO šalių interesams Lietuvos piliečių sąskaita bei kaltinimai, kad poligonas kelia grėsmę kaimyniniam Kaliningradui. Abiejose sferose pastebimi ir perdėti teiginiai apie žalą aplinkai, sveikatai bei gyventojų perkėlimą.
„Rusijos informacinėje ekosistemoje, ypač „Telegram“ kanaluose, kuriuos seka Lietuvoje gyvenantys rusiškai kalbantys asmenys, stebėjome tiesioginius pareiškimus, kad poligonas galėtų būti naudojamas kaip placdarmas Kaliningrado puolimui. Ši tema vėliau žodis žodin atkartota lietuviškose Facebook diskusijose”, – pažymėjo M. Katkus.
Tyrime nustatyti konkretūs pavyzdžiai, kai „Facebook“ komentaruose ir „Telegram“ įrašuose rusų kanaluose buvo beveik identiški teiginiai apie poligoną, tariamai leidžiantį įgyvendinti išpuolius prieš Kaliningradą ir Baltarusiją. Įtarimų autentiškumu sukėlė ir kai kurios labai aktyviai diskusijose dalyvaujančios „TikTok“ir Facebook paskyros.
„Repsense“ pažymi, kad pernai gruodžio 15 d. paskelbtas Lietuvos sprendimas dėl Kapčiamiesčio poligono statybos yra vienas iš daugelio regione vykdomų gynybinės infrastruktūros projektų. Estija stato Baltijos gynybos liniją išilgai rytinės sienos, o Lenkija pradėjo 700 kilometrų besidriekiantį 2,5 mlrd. eurų vertės Rytų skydo gynybinį tinklą.
Nors abu šie projektai susidūrė su bandymais kurstyti įtampą socialiniuose tinkluose – ypač Estijos pasienio Narvos regione – pastebima, kad pasipriešinimas Kapčiamiesčio projektui ankstyvosiomis stadijomis išsiskiria aktyvumu ir koordinacija.
ELTA primena, kad gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas. Tad penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręst, ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
