Turku universiteto ir „InFLAMES“ projekto mokslininkai aptiko naują biologinį žymenį, leidžiantį gerokai tiksliau nei iki šiol žinomi rizikos veiksniai prognozuoti burnos vėžio riziką.
Nustatyta, kad šis žymuo susijęs su navike esančiomis limfagyslėmis. Jų analizė suteikia galimybę dar ankstyvoje stadijoje atpažinti tas burnos vėžio formas, kurioms būdinga didesnė ligos atsinaujinimo tikimybė.
Tyrimo metu buvo išanalizuotos maždaug 300 Suomijos pacientų ankstyvosios stadijos burnos vėžio biopsijos. Mokslininkai navikinio audinio mėginiuose vertino imuninės sistemos ir struktūrinių ląstelių savybes bei jų tarpusavio sąveiką.
Turku universiteto ir „InFLAMES“ projekto tyrėjai ištyrė daug skirtingų biologinių žymenų. Paaiškėjo, kad dalyje navikų limfagyslių ląstelės dalijasi gerokai dažniau nei įprastai.
Tyrimo duomenys parodė, jog didelis besidalijančių limfagyslių kiekis patikimiau nei bet kuris iki šiol žinomas burnos vėžio rizikos veiksnys prognozuoja padidėjusią ligos atsinaujinimo ir mirties riziką.
Limfagyslės burnos ertmėje egzistuoja ir normaliomis sąlygomis. Vis dėlto sveikame audinyje jų ląstelės dalijasi itin retai, todėl baltymai, rodantys aktyvų ląstelių dalijimąsi, paprastai būna beveik nepastebimi.
Dėl šios priežasties naujai atrastas žymuo gali būti ypač naudingas klinikinėje praktikoje. Jei didelė naviko atsinaujinimo rizika nustatoma dar ankstyvoje ligos stadijoje, gydytojai gali atitinkamai koreguoti gydymo planą ir taikyti veiksmingesnes strategijas.
Pagrindinis tyrimo autorius, Turku universiteto doktorantas ir onkologijos rezidentas Joni Näsiaho, pabrėžia, kad agresyvių ligos formų atpažinimas diagnozės nustatymo metu yra itin svarbus. Tai leidžia laiku parinkti tinkamas gydymo priemones ir sumažinti burnos vėžio atsinaujinimo bei mirties riziką.
Šiuo metu lokalizuoto burnos vėžio gydymas dažniausiai grindžiamas chirurgine intervencija. Tačiau tikslių metodų, kurie leistų kiekvienam pacientui individualiai parinkti papildomą gydymą, vis dar trūksta.
J. Näsiaho teigimu, būtina toliau kurti ir diegti biologinius žymenis, padedančius nustatyti didesnės rizikos pacientus. Tuomet jiems būtų galima taikyti intensyvesnį ir tiksliau parinktą gydymą.
Kartu pacientams, kurių ligos prognozė yra palankesnė, būtų galima išvengti nereikalingų papildomų terapijų. Tai sumažintų galimą sunkų šalutinį gydymo poveikį ir pagerintų gyvenimo kokybę.
Mokslininkų teigimu, gauti rezultatai yra labai perspektyvūs, todėl tikimasi, kad atrastas žymuo ateityje galėtų tapti praktiškai naudojamu įrankiu klinikinėje medicinoje.
Taip pat planuojama tirti, ar šis žymuo gali turėti panašią prognostinę reikšmę ir kitų rūšių vėžio atvejais. Jei tai pasitvirtintų, atradimas galėtų būti reikšmingas platesniame onkologijos kontekste.
Tyrimą finansavo Suomijos mokslų akademija, Vėžio fondas ir valstybinės mokslinių tyrimų finansavimo programos. Mokslinis darbas buvo atliktas Turku universiteto „MediCity“ tyrimų laboratorijoje.
Tyrimui vadovavo profesorius Marko Salmenas ir jo vadovaujama „InFLAMES“ tyrėjų grupė. Prie projekto taip pat prisidėjo trys Turku universiteto ligoninės gydytojai, besispecializuojantys burnos vėžio gydymo ir tyrimų srityje.

