Aktyviausi sodo ir daržo darbai dažniausiai prasideda balandžio–gegužės mėnesiais, kai oro temperatūra pakyla, dirva spėja įšilti, o daigams jau nebegresia šalnos. Vis dėlto kai kuriuos augalus drąsiai galima sėti ir kur kas anksčiau – jau kovo mėnesį.
Daugelis daržininkų įprastai laukia balandžio, kol žemė geriau sušils ir bus galima ramiai pradėti sėją. Tačiau yra dvi kultūros, kurias verta sėti jau antroje kovo pusėje – jos puikiai sudygsta ir vėsesnėmis sąlygomis. Kol kiti dar tik apžiūrinės lysves, jūs jau galėsite džiaugtis ankstyvu derliumi. Šie augalai nebijo lengvų pavasarinių šalnų ir permainingų orų, todėl laukti pavasario vidurio dažnai tiesiog nėra prasmės.
Tos dvi kultūros – ridikėliai ir žirniai. Skirtingai nei daugelis kitų daržovių, jos mėgsta vėsią ir drėgną dirvą. Ridikėliai ima augti, kai lauke tėra vos +4…+6 °C, o jauni daigai pakelia ir trumpalaikį naktinį atvėsimą. Žirniams ankstyva sėja dar naudingesnė: kuo anksčiau pasėsite, tuo sultingesnis ir gaivesnis paprastai būna derlius, nes augalai spėja pasinaudoti tirpstančio sniego drėgme.
Patyrę daržininkai pataria iškart po sėjos lysvę uždengti balta agroplėvele arba plėvele. Dieną po danga dirva greičiau sukaupia šilumą, o naktį uždanga apsaugo jaunuosius daigus nuo žemesnės temperatūros. Net ir pasitaikius lengvoms šalnoms, augalams dažniausiai nekyla didesnio pavojaus.
Šių kultūrų priežiūra paprasta. Pavasarį dirvoje įprastai netrūksta drėgmės, todėl dažnai laistyti nereikia. Pasirodžius pirmiesiems ridikėlių lapeliams, daigus svarbu praretinti – taip šakniavaisiai turės daugiau vietos, užaugs stambesni ir sultingesni.
Ankstyva sėja padeda išvengti ir dalies kenkėjų, kurie dažniausiai suaktyvėja tik artėjant gegužei. Didžiąją dalį derliaus dažnai pavyksta nuimti dar prieš vabzdžiams susidomint jauna lapija ar ankštimis. Dėl to ankstyviesiems pasėliams neretai neprireikia papildomo purškimo ar kitų priemonių – pakanka, jei prireikus lengvai patręšite, ypač tada, kai dirva yra nualinta.
