Moksliniai duomenys rodo netikėtą ryšį tarp kraujo grupės ir insulto rizikos, ypač kalbant apie insultą iki 60 metų. 2022 metais publikuotas tyrimas išplėtė supratimą, kaip biologiniai skirtumai gali prisidėti prie sveikatos grėsmių. Vis dėlto pabrėžiama, kad papildoma rizika yra nedidelė ir daugumai žmonių nereikia nei panikuoti, nei imtis papildomų patikrų vien dėl kraujo grupės.
Tyrimo publikavimo metu „University of Maryland“ gydytojas mokslininkas Markas Gladwinas akcentavo, kad tai papildo žinias apie nekeičiamus insulto rizikos veiksnius, tarp kurių gali būti ir kraujo grupė. Daugeliui pažįstamos A, B, AB ir O grupės apibūdina antigenus ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus, tačiau šių grupių viduje yra ir smulkesni genetiniai variantai. Būtent jie gali paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms ankstyvas insultas pasitaiko dažniau.
Vyresnysis autorius Stevenas Kittneris iš „University of Maryland“ atkreipė dėmesį, kad ankstyvų insultų daugėja, o jų pasekmės neretai būna sunkesnės. Jaunesni žmonės dažniau miršta nuo šio įvykio, o išgyvenusieji gali dešimtmečius gyventi su negalia. Nepaisant to, ankstyvų insultų priežastys vis dar ištirtos palyginti menkai.
Ką parodė tyrimas?
Mokslininkai sujungė 48 genetinių tyrimų duomenis, apimančius apie 17 tūkst. insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 tūkst. kontrolinės grupės dalyvių. Visi dalyviai buvo 18 – 59 metų amžiaus, todėl analizė tiksliai taikė į ankstyvo insulto temą. Genomo paieška atskleidė dvi vietas, stipriai susijusias su ankstesne insulto rizika, ir viena iš jų sutapo su regionu, kuriame yra kraujo grupę lemiantys genai.
Atlikus detalesnį kraujo grupių genų vertinimą paaiškėjo, kad A grupės A1 porūšį lemiantis variantas susijęs su didesne ankstyvo insulto tikimybe. Žmonės, kurių genetika atitiko A grupės variantą, turėjo apie 16 procentų didesnę tikimybę patirti insultą iki 60 metų, palyginti su kitomis kraujo grupėmis. Tuo tarpu O1 variantą turintiems asmenims rizika buvo mažesnė maždaug 12 proc.
Kaip tai suprasti praktiškai?
Tyrėjai pabrėžė, kad šis skirtumas yra mažas, todėl vien A grupė nėra priežastis papildomam budrumui ar atrankiniams tyrimams. Kodėl A grupė galėtų didinti riziką, dar nėra aišku, tačiau Stevenas Kittneris svarstė, kad tai gali būti susiję su kraujo krešėjimu.
Galimą vaidmenį gali turėti trombocitai, kraujagyslių sienelių ląstelės ir kiti kraujyje cirkuliuojantys baltymai, nes būtent jie prisideda prie trombų susidarymo. Rezultatai taip pat parodė, kad A grupės padidėjusi rizika tapo nereikšminga vertinant vėlyvą insultą, kai į analizę įtraukti vyresni nei 60 metų žmonės.
Tai leidžia manyti, kad ankstyvi insultai gali dažniau būti susiję su krešulių formavimusi, o ne su ilgainiui kraujagyslėse besikaupiančiomis riebalinėmis nuosėdomis. Be to, nustatyta, kad B grupę turintys žmonės buvo maždaug 11 proc. labiau linkę patirti insultą, nepriklausomai nuo amžiaus.
Galiausiai autoriai priminė ribojimus, nes dalis regionų buvo atstovaujami labiau nei kiti, todėl reikalingi įvairesni tyrimai. Pagrindinė žinutė išlieka tokia, kraujo grupė gali būti vienas iš daugelio veiksnių, tačiau kasdieniams sprendimams svarbiausia valdyti kitus rizikos šaltinius ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
