Anna Dello Russo: „Aš nenoriu būti kieta, aš noriu būti mada“

 Pietinėje Italijoje (kur mados vėjo gūsiai neprilygdavo Milano stiprumui) gimusią Anną visad traukė drabužiai ir blizgučiai. Jau būdama trylikametė ji išpažino meilę „Fendi“ mados namams, kuomet į mokyklą net saulei šviečiant nešdavosi „Fendi“ skėtį jis buvo iš tų pačių mados namų kaip ir piniginė su rankine.

Mados pasauliui Anna visiškai atsidavė baigusi italų literatūros ir meno istorijos studijas – 18 metų dirbo itališkame „Conde Nast“ leidybos kompanijos padalinyje kaip „Vogue Italia“ mados redaktorė, o vėliau vyriškojo „L‘Uomo Vogue“ redaktorė. Tačiau galiausiai vyriška mada kiek pabodo ir noras grįžti prie nėrinių ir plunksnų nugalėjo. Tad karjeros kelias pasuko japoniškojo „Vogue Nippon“ link, kuriame Anna atlieka kūrybinės konsultantės ir mados redaktorės pareigas.

Anna Dello Russo ruošiasi „Vogue Paris” 90-ojo jubiliejaus vakarėliui.

Anna Milane turi du butus vieną šalia kito. Kam? Vienas jai, vienas jos drabužiams. Juk kažkur reikia sutalpinti aprangos kolekciją, kurioje valandų valandas galima žaisti žaidimą „atspėk, kurio dizainerio yra šis rūbas“.

O ką dar kalbėti apie 4000 batų porų arsenalą, prieš kurį net legendinė Filipinų pirmoji ponia Imelda Marcos su savo 2700 porų lieka šešėlyje. Taip, stilistės meilė drabužiams ir apavui begalinė, todėl jei Annai reikia rinktis – virtuvė ar didesnė spinta, ji renkasi spintą. O jei – drabužiai ar vyras? Žinoma, drabužiai.

Anna teigia, jog jos bute Milane vyrui tiesiog nebūtų vietos.

 „Kartą Scottui Shumanui (The Sartorialist autoriui) padėkojau už man suteiktą antrąją karjerą“, sako Anna. Mat metų metų metus vadinta mados redaktore, ji neseniai įgijo naują statusą – tapo gatvės mados ikona.

Vos atsiradus pirmiesiems gatvės mados tinklaraštininkams-fotografams, jų objektyvus it magnetas pradėjo traukti Anna, vilkinti dar neseniai ant podiumų matytais drabužiais. Išties gatvėje į šią moterį negali neatkreipti dėmesio  – trumpos suknelės, netikėti aksesuarai, nė kruopelytės kasdieniškumo ir šiek tiek sveiko humoro jausmo.

Annai negalioja ir prastos orų prognozės – įvaizdis ir vientisa tam tikro dizainerio eilutė svarbiau už šaltį ar lietų. Buvimas ryškiausia gatvės mados žvaigžde moteriai yra tarsi darbas, derinius, ką, su kuo ir kaip vilkės ji suplanuoja dar prieš pusę metų, o Scotto Schumano paprašyta pozuoti ji paklusniai vykdo jo paliepimus.

Anos vizitinė kortelė – bet kada atrodyti tarsi nulipus nuo podiumo.

 Annos ir tinklaraštininkų meilė abipusė. Už kompiuterių ekranų besislepiančius naujuosius mados ekspertus ji vadina revoliucionieriais pradėjusiais kalbėti tiesą apie madą bei kilniai palaiko jų dalyvavimą kolekcijų pristatymuose, užimant garbingiausias vietas pirmose eilėse. Atitinkamai, Brianas Boy, vienas tų tinklaraštininkų, turinčių garbę per pristatymus sėdėti niekieno neužstojamas, Anną vadina gerąja krikštamote. Ne be reikalo – vasarą ji Brianą pakvietė arbatėlės ir svetingai aprodė kiekvieną savo buto Milane kampelį ir, žinoma, atskirąjį butą drabužiams.

 Tačiau panašu, kad stipriausias ryšys Anną sieja su Tommy‘iu Ton, jakandjill.com tinklaraščio autoriumi ir vienu garsiausių gatvės mados fotografų. Ji Tommy‘iui ne tik leido su fotoaparatu rankose apsidairyti po prašmatnųjį butą Milane, bet ir davė kiek rimtesnio darbo – pabūti Vogue Nippon spalio numerio vedamųjų fotografijų serijos fotografu.

O visai neseniai fashionologie.com pranešė apie dar vieną Annos „idee fixe“: „Noriu išleisti knygą su savo drabužių kolekcijos nuotraukomis fotografuotomis Tommy‘io!”. Savo ruožtu fotografas tinklaraštyje dėkoja dievui už Anną ir sako, kad dėl jos verta laukti kiekvienos dienos per mados savaičių maratoną. Mat Anna niekad nenuvilia.