Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ir gydytojai dažnai ragino riboti raudonos mėsos – ypač jautienos, kiaulienos ir avienos – vartojimą. Buvo teigiama, kad tokia mėsa gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą, didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, prisidėti prie antsvorio ir kitų sveikatos sutrikimų.
Dėl to daugelis žmonių ėmė vengti raudonos mėsos arba visiškai jos atsisakė, dažnai neatskirdami, kad skirtingų rūšių mėsa savo sudėtimi ir poveikiu organizmui gali gerokai skirtis.
Aviena (aviniena) mūsų kraštuose vis dar vartojama rečiau nei, pavyzdžiui, kiauliena ar jautiena, todėl apie ją sklando daug mitų. Vieni įsitikinę, kad tai labai riebi ir sunki mėsa, kiti – kad ji itin vertinga ir turėtų būti dažnai įtraukiama į racioną. Norint priimti pagrįstą sprendimą, svarbu pažvelgti į moksliniais duomenimis pagrįstą informaciją apie šios mėsos sudėtį, maistinę vertę ir tinkamą paruošimą.
Tinkamai rinkdamiesi ir gamindami avieną, galime išnaudoti jos naudą ir sumažinti galimą žalą.
Kodėl verta atkreipti dėmesį į avieną?
Nors aviena Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių nėra tokia populiari kaip kiauliena ar jautiena, pagal maistinę vertę ji joms nenusileidžia, o kai kuriais atžvilgiais netgi pranoksta. Tai visavertis gyvūninis baltyminis produktas, aprūpinantis organizmą aukštos kokybės baltymais, kurie būtini raumenų augimui, audinių atsinaujinimui, fermentų ir hormonų sintezei.
Avienoje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat B grupės vitaminų, ypač B12 ir B6. Šie vitaminai padeda palaikyti normalų energijos apykaitos procesą, nervų sistemos veiklą ir kraujodarą. Be to, aviena yra svarbus mineralų šaltinis – joje randama geležies, cinko, kalio, kalcio ir magnio.
Vitaminas B12 atlieka itin svarbų vaidmenį formuojantis eritrocitams (raudoniesiems kraujo kūneliams) ir palaikant sveiką nervų sistemos funkciją. Cinkas stiprina imuninę sistemą, dalyvauja žaizdų gijimo procesuose ir palaiko normalią odos bei plaukų būklę. Dėl šios priežasties saikingas avienos vartojimas gali būti vertinga visavertės, subalansuotos mitybos dalis.
Papildomi privalumai organizmui
Įdomu tai, kad aviena turi vadinamųjų orotinių rūgščių, kurios, kaip manoma, padeda palaikyti normalią kepenų veiklą ir lėtinti senėjimo procesus. Kai kurie tyrimai rodo, jog šios medžiagos gali slopinti tam tikrų vėžinių ląstelių vystymąsi, nors šioje srityje dar reikia daugiau mokslinių įrodymų.
Avienos kaloringumas priklauso nuo pasirinktos skerdienos dalies, tačiau vidutiniškai 100 gramų šios mėsos turi maždaug nuo 230 iki 287 kilokalorijų. Liesesnėse vietose (pavyzdžiui, nugarinėje) kalorijų bus mažiau, o riebesnėse – daugiau. Tai svarbu žinoti žmonėms, kurie seka suvartojamų kalorijų kiekį ar siekia sumažinti kūno svorį.
Kaip tinkamai gaminti avieną?
Norint iš avienos gauti kuo daugiau naudos ir kuo mažiau galimos žalos, didelę reikšmę turi paruošimo būdas. Sveikatai palankiausia avieną virti, troškinti arba kepti orkaitėje. Tokie gaminimo metodai leidžia sumažinti pridėtinio riebalų kiekį ir riboti kenksmingų junginių susidarymą.
Kepant aukštoje temperatūroje keptuvėje ar ant grotelių, mėsoje gali susidaryti daugiau potencialiai žalingų medžiagų, ypač jei mėsa pridega arba jei naudojama daug riebalų. Be to, aviena, kaip ir kita mėsa, kepdama aliejuje sugeria dalį riebalų, taip padidindama bendrą patiekalo kaloringumą.
Saikingas vartojimas ir sveikatai palankus paruošimas – pagrindinės sąlygos, leidžiančios avienai tapti naudingu mitybos elementu. Rekomenduojama ją derinti su gausiomis daržovių porcijomis, viso grūdo garnyrais ir vengti perteklinio druskos bei sunkiai virškinamų padažų.
Tinkamai parinkta ir paruošta aviena gali būti puiki alternatyva kiaulienai, paįvairinti kasdienį racioną bei aprūpinti organizmą svarbiais vitaminais, mineralais ir visaverčiais baltymais. Svarbiausia – atsižvelgti į bendrą mitybos balansą, savo sveikatos būklę ir individualius poreikius.
