Į parduotuvę dažniausiai užsukame su aiškiu planu: nusipirkti pieno, duonos, gal dar kelis reikalingus produktus. Tačiau išėję dažnai pastebime, kad galutinė suma didesnė, nei tikėjomės. Pirmoji mintis – kainos kyla, kalta infliacija. Vis dėlto dalis papildomų išlaidų atsiranda ne dėl bendrų ekonominių procesų, o dėl mūsų pačių įpročių ir parduotuvių aplinkos, kuri skatina sprendimus priimti greitai.
Didžioji dalis pirkimų vyksta vakare, kai esame pavargę. Tą akimirką nesinori analizuoti čekio ar lyginti kainų. Net jei kartais pasitaiko akivaizdi klaida – prekė nuskenuota du kartus ar kaina lentynoje neatitinka kasoje rodomos – tai vis tiek išimtis. Kur kas dažniau papildomi pinigai išleidžiami visiškai legaliai ir „savanoriškai“.
Vienas tyliausių pinigų nutekėjimo kanalų – pirkinių maišelis. Jis kainuoja tiek nedaug, kad beveik niekada nesukelia pasipriešinimo. Keliolika ar keliasdešimt centų atrodo smulkmena, ypač kai bendra suma siekia keliasdešimt eurų. Tačiau būtent dėl šio psichologinio efekto maišeliai tampa itin pelninga preke prekybos tinklams.
Jų savikaina maža, o pardavimo kaina užtikrina didelį antkainį. Parduotuvės puikiai žino, kad dauguma žmonių daugkartinį maišelį pamiršta namuose ar automobilyje. Kai jau stovime prie kasos su pilnu vežimėliu, sprendimas pirkti dar vieną maišelį priimamas automatiškai – tai tampa įpročiu, o ne apgalvotu pasirinkimu.
Pažvelgus į skaičius ilgesniame laikotarpyje, situacija keičiasi. Jei maišelis kainuoja apie 20 centų ir perkamas tris kartus per savaitę, per metus susidaro daugiau nei 30 eurų. Jei šeima apsiperka dažniau ar vienu kartu reikia kelių maišelių, suma gali išaugti iki 70 ar net 100 eurų. Tai jau nebe simbolinė suma, o realūs pinigai, kuriuos būtų galima panaudoti kur kas prasmingiau.
Maišeliai – tik viena detalė platesniame paveiksle. Mažinamas produkto svoris, išlaikant tą pačią kainą, nepermatomos pakuotės, impulsiniai saldumynai prie pat kasos – visa tai veikia tuo pačiu principu. Kiekvienas atskiras centas atrodo nereikšmingas, tačiau kartu jie sudaro apčiuopiamą sumą.
Išeitis nėra sudėtinga. Užtenka pakeisti kelis įpročius – visada turėti daugkartinį maišelį rankinėje ar automobilyje, planuoti pirkinius iš anksto ir skirti minutę čekio peržvalgai. Sąmoningas apsipirkimas leidžia susigrąžinti kontrolę ten, kur ji dažnai prarandama nepastebimai.
Galiausiai klausimas ne tik apie centus. Tai apie įprotį stabtelėti ir suvokti, kad net mažiausios išlaidos, kartojamos nuolat, tampa reikšmingos. Parduotuvės kuria aplinką, kurioje sprendimai priimami greitai. Mūsų užduotis – išmokti joje neskubėti.
