Paryžiaus Luvro muziejų sukrėtė netikėta vagystė, iš garsiosios Napoleono laikų kolekcijos buvo pavogti aštuoni brangūs juvelyriniai dirbiniai. Nusikaltėliai veikė itin greitai, pasinaudojo krovininiu liftu, išdaužė vitrinos stiklą ir per kelias minutes pasišalino.
Vienas daiktas rastas netoli muziejaus, tačiau likusių iki šiol nepavyko surasti. Šis įvykis sukėlė platų atgarsį visoje Prancūzijoje. Policija ir kultūros institucijos pradėjo intensyvius tyrimus, o muziejus buvo laikinai uždarytas.
Nors vagystės atvejai iš garsiausių pasaulio muziejų nėra naujiena, ši istorija parodė, kaip trapus gali būti net valstybės saugomas paveldas. Daug dėmesio sulaukė faktas, kad pavogti brangakmeniai nebuvo apdrausti. Tai reiškia, kad valstybė negali reikalauti jokios kompensacijos už prarastus eksponatus.
Neapdraustas paveldas
Pasak dienraščio „Le Parisien“, šie Luvro kolekcijos juvelyriniai dirbiniai priklauso valstybės nuosavybei ir yra laikomi nacionaliniu turtu. Tai reiškia, kad už jų apsaugą ir galimus nuostolius visiškai atsako Prancūzijos valstybė. Tokiu atveju ji pati yra tarsi savo draudikas, o visos rizikos tenka valstybės biudžetui.
Kultūros ministerijos teigimu, meno kūrinių draudimas valstybiniuose muziejuose būtų pernelyg brangus ir praktiškai neįgyvendinamas. Pasak ministerijos atstovų, šių vertybių saugojimo rizika yra palyginti maža, todėl draudimo įmokos būtų neproporcingos galimam pavojui.
Ekspertų vertinimai
Prancūzijos draudimo bendrovės „Serex Assurances“ vadovas Romainas Déchelette’as sakė, kad tokiose situacijose „muziejai gali tik verkti“. Jo teigimu, kai valstybė pati prisiima atsakomybę už meno vertybių apsaugą, dingus brangakmeniams lieka tik nuostolis.
Vienintelis draudimas, kuris galėtų būti taikomas, susijęs su fiziniais pažeidimais, pavyzdžiui, sudaužytomis vitrinomis ar sugadintomis apsaugos sistemomis. Vis dėlto šis atvejis dar kartą iškėlė klausimą, ar reikėtų peržiūrėti muziejų saugumo ir draudimo politiką.
Brangus saugumas
Kaip teigia Prancūzijos Kultūros ministerija, apdrausti tokias kolekcijas būtų pernelyg sudėtinga. Draudimo kaina siektų milžiniškas sumas, o dauguma bendrovių net nesutiktų prisiimti tokios atsakomybės dėl neįkainojamos vertės eksponatų.
Ekspertai pažymi, kad nors galima drausti muziejų nuo gaisrų ar stichinių nelaimių, vagystės atvejai išlieka labiausiai rizikingi. Būtent todėl valstybė dažnai pasirenka pati atsakyti už savo paveldą, o ne mokėti didžiules įmokas.
Stiprėjanti apsauga
Po vagystės Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas paskelbė, kad bus sugriežtintos saugumo priemonės visose šalies kultūros įstaigose. Tai apims papildomus patrulius, patikrinimus bei techninės įrangos atnaujinimą.
Kol vyksta tyrimas, Luvro muziejus išlieka uždarytas lankytojams. Policija rado dalį įrankių, kuriuos naudojo įsilaužėliai, tai pirštines, racijas, benzino kanistrus ir pjovimo įrankius. Tačiau pagrindinis klausimas lieka tas pats, ar pasaulio garsiausi muziejai iš tiesų gali apsaugoti savo lobius nuo šiuolaikinių nusikaltėlių?
