Helsinkyje pradėtas oficialus tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip žiemą nuo apledėjimo naudojamos gatvių priežiūros priemonės ir kelių druska veikia šunų letenų sveikatą. Miesto valdžia reaguoja į augantį gyventojų susirūpinimą ir vis dažniau fiksuojamus nusiskundimus dėl augintinių patiriamo diskomforto.
Nuo 2021 metų daugelis šunų šeimininkų Suomijos sostinėje pastebi nerimą keliančius simptomus, kurie išryškėja po pasivaikščiojimų druska barstomomis gatvėmis. Gyventojai pasakoja, kad augintiniai ima kelti letenas, inkšti, šlubuoti ar kitaip rodyti skausmo požymius, ypač vaikščiodami šlapia ar cheminėmis medžiagomis padengta danga.
Dalis savininkų šiuos simptomus sieja su kalcio chloridu, kuris Helsinkyje plačiai naudojamas kovai su plikledžiu šaligatviuose ir dviračių takuose. Nors mokslinių įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių ryšį tarp šių priemonių ir šunų sveikatos problemų, kol kas nėra, miesto valdžia nusprendė pradėti sistemingą duomenų rinkimą ir situacijos analizę.
Helsinkio miesto taryba patvirtino kelis informacijos rinkimo būdus. Iki vasario pabaigos vykdoma internetinė apklausa, kurioje šunų savininkai gali aprašyti savo pastebėjimus. Taip pat numatytos konsultacijos su veterinarais ir kinologų organizacijomis, o specialiai suburta šunų augintojų grupė visą žiemą reguliariai teikia informaciją apie pasivaikščiojimo sąlygas ir galimas letenų problemas.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kurie kovos su ledu metodai yra saugiausi visiems miesto gyventojams, įskaitant ir gyvūnus. Miesto valdžia pabrėžia, kad sprendimai turi derinti tiek žmonių saugumą, tiek gyvūnų gerovę.
Dar prieš metus Helsinkio regioninė gyvūnų apsaugos organizacija „Hesy“ kartu su Suomijos kinologų sąjunga ragino riboti kelių druskos naudojimą mieste. Jų teigimu, cheminės medžiagos, skirtos slidumui mažinti, gali sukelti šunims skausmą, letenų pagalvėlių cheminius nudegimus, o taip pat virškinimo sutrikimus, jei augintiniai nulaižo ant letenų susikaupusią druską.
Tuo pat metu miesto valdžia primena, kad druska ir kitos priešslidžio priemonės žiemą yra svarbios pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, todėl visiškas jų atsisakymas šiuo metu nėra svarstomas.
Nors galutinės mokslinės išvados dar nepateiktos, veterinarų ir tyrėjų vertinimu, druskos mišiniai iš tiesų gali kelti riziką augintiniams. Druska, patekusi tarp pirštų ar ant letenų pagalvėlių, gali dirginti odą, ją sausinti, sukelti įtrūkimus ir skausmingus pojūčius.
Po pasivaikščiojimo šunys dažnai laižo letenas, taip prarydami druskos likučius, kurie gali dirginti skrandį ar, didesniais kiekiais, sukelti apsinuodijimo simptomus. Ilgalaikis kontaktas su cheminėmis medžiagomis taip pat gali skatinti uždegimus ir dermatito vystymąsi.
Todėl Helsinkio gyventojų nuogąstavimai laikomi turinčiais biologinį pagrindą, o vykdomas tyrimas skirtas objektyviai įvertinti problemos mastą ir rasti saugesnius sprendimus ateičiai.
Kol vyksta tyrimas, specialistai šunų savininkams rekomenduoja imtis papildomų apsaugos priemonių. Prieš pasivaikščiojimą patariama naudoti apsauginius batelius arba specialius letenų balzamus ir vašką, kurie sukuria apsauginę plėvelę ir sumažina tiesioginį kontaktą su druska.
Pasivaikščiojimų metu verta, kiek įmanoma, vengti intensyviai druska pabarstytų vietų ir rinktis parkus ar mažiau apdorotus takus. Taip pat rekomenduojama neleisti šuniui laižyti letenų dar būnant lauke.
Grįžus namo svarbu nuplauti augintinio letenas šiltu vandeniu, kad būtų pašalinti druskos ir smėlio likučiai. Pastebėjus paraudimą, įtrūkimus, šlubavimą ar skausmo požymius, patariama nedelsti ir kreiptis į veterinarą, nes net ir nedidelės žaizdelės gali sukelti uždegimą ar infekciją.
