Tyrimas „What Workers Want 2026“ atskleidė, kad 26 proc. darbuotojų emocinė savijauta per pastaruosius metus pablogėjo, o 14 proc. neigiamą darbo kultūrą nurodo kaip priežastį svarstyti apie darbo keitimą. Ekspertai aptaria, kokia situacija vyrauja Lietuvoje.
2026 m. darbuotojų emocinė gerovė nebelaikoma vien papildoma nauda – ji tampa esmine darbdavio atsakomybės dalimi. Tyrimai ir praktika rodo, kad organizacijos kultūra, pagarba, saugi darbo aplinka ir psichologinis palaikymas darbuotojams tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros galimybės. Tai ypač aktualu aptarnavimo sektoriuje, kur darbuotojai kasdien patiria didelį emocinį krūvį.
2025 m. bendrovės „Circle K“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje psichologinį ar žodinį smurtą yra patyrę 6 iš 10 aptarnavimo sektoriaus darbuotojų.
„Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai kasdien susiduria su labai įvairiomis situacijomis – nuo malonaus bendravimo su klientais iki sudėtingų, kartais net itin nemalonių patirčių. Prie to prisideda intensyvus darbo tempas, pamaininis ir naktinis darbas. Jei apie emocinę pusę nekalbame ir ja nesirūpiname, darbuotojai pavargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Todėl ši tema ypač svarbi – ji tiesiogiai veikia kasdienį darbuotojo darbą ir savijautą“, – sako „Circle K“ žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Justina Gulbinskienė.
Pasak jos, naujausi vidinės darbuotojų apklausos duomenys rodo, kad su netinkamu klientų elgesiu susidūrė 33 proc. įmonės darbuotojų – tai 2 proc. mažiau nei 2025 m. sausį. Palyginimui, 2024 m. šis rodiklis siekė 41 proc. Bendra tendencija rodo, kad kryptingi veiksmai ir nuoseklus dėmesys šiai temai duoda teigiamų rezultatų.
Psichologė Inga Būdvytytė pastebi, kad 2026 m. darbuotojai iš darbdavių tikisi aiškių elgesio standartų, realios pagalbos ir palaikymo sudėtingose situacijose, investicijų į mokymus bei atviros, pasitikėjimu grįstos organizacinės kultūros.
„Organizacijos, kurios sistemingai rūpinasi emocine gerove ir psichologiniu saugumu, turi gerokai didesnes galimybes išlaikyti darbuotojus. Emocinė gerovė negali būti palikta atsitiktinumui – tai turi būti vienas svarbiausių organizacijos kasdienybės aspektų. Kai darbuotojas jaučia, kad jo patirtys yra girdimos ir vertinamos, didėja pasitikėjimas organizacija, mažėja perdegimo rizika“, – teigia psichologė.
Gera savijauta tiesiogiai veikia rezultatus
Ekspertų teigimu, darbuotojų emocinė būsena tampa nematoma, tačiau itin reikšminga verslo rezultatų dalimi – ji tiesiogiai veikia ne tik darbuotojų elgesį, bet ir klientų patirtį.
„Kai darbuotojas jaučiasi ramus, saugus ir palaikomas, jam gerokai lengviau susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis. Tai greitai pajunta ir klientai – bendravimas tampa paprastesnis, jame mažiau įtampos ir daugiau žmogiškumo. Priešingai, jei žmogus į darbą ateina jau pavargęs ar įsitempęs, tai neišvengiamai atsispindi ir aptarnavime. Todėl gera darbuotojų savijauta tiesiogiai prisideda prie geresnės klientų patirties ir bendrų įmonės rezultatų“, – pažymi J. Gulbinskienė.
Ar situacija Lietuvoje gerėja?
Degalinių tinklas „Circle K“ jau penkerius metus nuosekliai įgyvendina darbuotojų emocinės gerovės iniciatyvas. Viena jų – kasmet sausio pabaigoje minima „Gerumo savaitė“, kurios metu primenama apie pagarbų elgesį su aptarnaujančiu personalu ir nulinę toleranciją priekabiavimui.
Psichologė I. Būdvytytė pabrėžia, kad itin svarbus geros darbo kultūros veiksnys yra galimybė darbuotojams atvirai pranešti apie patirtas nemalonias situacijas ir jausmas, jog darbdavys gali juos apsaugoti bei padėti.
„Galimybė pranešti apie nemalonias situacijas ir sulaukti realios pagalbos yra viena stipriausių prevencinių priemonių prieš emocinį išsekimą“, – sako psichologė.
„Kuo daugiau apie tai kalbame, mokome ir primename, tuo labiau darbuotojai jaučiasi turintys įrankius ir žinias, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Tai ilgas procesas, tačiau pokyčiai jau matomi – 96 proc. mūsų darbuotojų žino, kur priekabiavimo atvejais gali kreiptis pagalbos“, – priduria J. Gulbinskienė.
Degalinių tinkle atliktų apklausų analizė paskatino ir konkrečius sprendimus: organizuojami deeskalacijos mokymai, parengtos aiškios veiksmų instrukcijos po traumuojančių įvykių, nuolat peržiūrimos saugumą užtikrinančios priemonės, o darbuotojams suteikiama nemokama psichologinė pagalba.
