Anglijoje aptiktas neeilinis radinys atskleidžia, kaip skirtingų laikotarpių kultūros gali susilieti viename nedideliame papuošale. Viduramžių sidabriniame pakabuke slypėjo dar senesnis, Romos imperijos laikus menantis brangakmenis su paslaptinga žinute apie Richardą.
Esekso grafystėje esančiame ūkyje, maždaug už 70 kilometrų nuo Londono, metalo ieškikliu besinaudojantis mėgėjas atsitiktinai aptiko neįprastą dirbinį – viduramžių sidabrinį pakabuką. Jis rastas 2024 metų rugsėjį, o specialistai šį radinį datuoja 1200–1400 metais po Kristaus.
Maždaug vieno colio (apie 2,5 cm) ilgio pakabukas turi graviruotą rėmelį su veidrodiniu lotynišku įrašu. Iš esmės tai buvo matrica, skirta vaško antspaudams spausti: prispaudus ją prie vaško, šalia viduramžiams būdingo krikščioniškos ikonografijos kryželio atsirasdavo užrašas SECRETVM.RICARDI – „Ričardo paslaptis“ arba „Ričardo slaptoji žyma“.
Manoma, kad pats sidabrinis pakabukas pagamintas XIII–XIV amžiuje, tačiau jo centre įtaisytas raudonas brangakmenis tuo metu jau buvo senas artefaktas. Akmenyje išgraviruotas žirgų traukiamos lenktyninės karietos (kovos ar lenktynių vežimo) vaizdas. Archeologų vertinimu, jis siekia imperatoriaus Augusto laikus ir buvo pagamintas I a. pr. Kr. pabaigoje.
Oficialiuose senienų registruose aiškinama, kad brangakmeniais inkrustuotos antspaudų matricos buvo naudojamos tiek didikų, tiek pasiturinčių miestiečių – jos pabrėždavo savininko statusą. XI–XIII amžių aristokratija dažniau importuodavo aukštesnės kokybės dirbinius, o kuklesni gyventojai neretai pakartotinai panaudodavo senesnius papuošalus, aptiktus dirbant žemę.
Daiktai, kuriuose taip ryškiai susilieja skirtingų epochų detalės, aptinkami retai. Šis radinys aiškiai parodo ilgalaikį Romos imperijos kultūrinį poveikį Britanijos žemėms. Romos kariuomenė čia įsitvirtino I amžiuje, o išbuvo iki V amžiaus pradžios. Romėniški artefaktai šimtmečius cirkuliavo vietos bendruomenėse, kol galiausiai būdavo perdirbami arba įkomponuojami į naujus dirbinius.
Dėl išskirtinės vertės pakabukas pripažintas „lobiu“, todėl tikėtina, kad jis neliks atsitiktinio radėjo nuosavybe. Netoliese esančio Braintrio muziejaus atstovai jau derasi dėl jo įsigijimo ir planuoja eksponuoti artefaktą nuolatinėje parodoje kaip reikšmingą liudijimą apie Romos ir viduramžių Anglijos kultūrų sąveiką.
