Laikas.lt
Plačiai po pasaulį knygų, televizijos laidų bei internetinių reportažų išplatinata pranašystė, jog 2012 metais gruodžio mėnesį įvyks pasaulio pabaiga vis labiau artėja prie savo datos. Apie tai, kaip pasireikš išprognozuota pasaulio pabaiga, remiantis įvairiais senoviniais raštais, pranašystėmis bei piešiniais, iškelta daugybę versijų: nuo gresiančio masinio rūšių išnykimo iki staigios klimato kaitos.
Astrologė Lilija Banaitienė teigia, jog žmonija šiuo metu išgyvena sąmonės transformaciją, nulemiančią visai naują mastymą ir kitokią būtį, tačiau kalbant apie pasaulio pabaigą, svarbu sekti tikslią mokslinę informaciją, o ne nežinia iš kur internete atsiradusią.
„Saulės pokyčiai, saulės audrų ir dėmių periodiškai didėja, padidėjęs saulės aktyvumas periodiškai veikia Žemės magnetinį lauką, o jis daro įtaką ne tik gamtai, žmogui, bet ir visoms žmogaus sukurtoms techologijoms, o kaip tik 2011-2012 astronomai prognozavo didelį Saulė dėmių ir Saulės audrų suaktyvėjimą“,- pasakoja astrologė.
Žmonės pradės grįžti prie dvasinių dalykų
L. Banaitienė pabrėžia, jog žemės ašis apsisuko per dvylika zodiako ženklų. Ryšys tarp žemės ašies sukimosi ir atitinkamo zodiako ženklo leidžia iš šalies pažvelgti į žmonijos raidos etapus. Kiekviena 2160 metų trunkanti astrologinė era pasižymi skirtingomis, savybėmis, judėjimais.
„2012 metai gruodžio 21-22d per žiemos saulėgrąžą žemės ašis pereis į Vandenio erą ir pasklis viai nauja energija, naujos savybės, nes jo įtaka bus kitokia, čia žmonės pradės grįžti prie dvasinių dalykų. Dabar pamažu jau tai vyksta mūsų protuose ir ekonomikoje.“
Savo vietą atras laisvos dvasios koncepcijos
Pasak astrologės vandenio eros žmonės laukia jau nuo septinto dešimtmečio, vandenio era pasižymės nonkonformizmu ir savo vietą pagaliau atras laisvos dvasios konsepcijos.
„Aštuntasis dešimtmetis pasižymėjo naujagimių gausa, kurie neša naujas idėjas, maištauja prieš sena taisykles, tai didieji mąstytoji ir išradėjai neleidžiantys protui apriboti savo idėjų, vis daugiau praktikuojama joga, siekiama išlaisvinti sąmonę, akcentuojamas mokslas ir dvasinės vertybės, o ne materialinės, tad virsmas jau vyksta.“
Paklausta apie tai, ar žmonės patys provokuoja įvykius ar nulemia, L. Banaitienė po trumpos pauzės atsako: „Aš manau, kad mes esame visatos dalis ir turime jausti tamprų ryšį su ja, deja daugelis labai nutolo nuo gamtos ir visatos.“
