Už pasikėsinimą organizuoti riaušes ir kitus nusikaltimus 75 parų areštu nubausta buvusi kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė nesutinka su jai paskelbtu nuosprendžiu ir jį apskundė.
„Nesutinku su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti mane dėl trijų kaltinimų, teismo net nebuvo, tik kažkokia parodija prieš žurnalistus“, – savo apeliaciniame skunde rašo I. Gajauskaitė.
Nuteistoji taip pat skundžiasi, kad iš jos buvo konfiskuotas kompiuteris, dėl to ji negalėjo gintis teisme.
Ji reikalauja, kad teismas iš naujo nagrinėtų bylą, leistų pačiai asmeniškai gintis, pateikti faktus ir įrodymus.
„Reikalauju, kad teismas bylą nagrinėtų pagal įstatymus“, – nurodo I. Gajauskaitė.
Pasak jos, dėl paimto kompiuterio ji taip pat negali vykdyti darbinės veiklos. Moteris teismui skundžiasi, kad patiria nežmonišką visuomenės niekinimą.
Šiaulių apylinkės teismo atstovė Nijolė Damulė Eltai sakė, kad byla su skundu perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, posėdis numatytas gegužės 13 dieną.
Vasario 12 dieną Šiaulių apylinkės teismas paskelbė, kad I. Gajauskaitę pripažįsta kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės bei dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui.
Teismas taip pat nutarė, kad iš jos bus konfiskuotos nusikaltimo padarymo priemonės – kompiuteris ir mobilusis telefonas.
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji negalėjo dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, nes nesilaikė teismo posėdžio tvarkos. Todėl buvo pašalinta iš teismo posėdžių salės iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Kaltinamajai atstovavo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas advokatas.
Kvietė atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius
Baudžiamoji byla I. Gajauskaitei iškelta po to, kai ji kandidatuodama į Seimą 2024 m. spalio 8 d. socialiniuose tinkluose paviešino beveik 34 min. trukmės vaizdo ir garso įrašą, kuriame kvietė smurtauti prieš 2024 metų spalio 11 dieną Vilniuje, buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, vyksiančių Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir sąrašų lyderių debatuose dalyvaujančius ir juos organizuojančius asmenis.
Vaizdo įraše I. Gajauskaitė ragino žmones į Seimo rinkimų debatus pasiimti su savimi beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir juos panaudoti „susidorojimui“. Moteris teigė, kad minėti debatai „gali baigtis tokiomis riaušėmis, kad dar Lietuva nematė“, vėliau ji ragino „nelikti abejingais ir patiems padaryti teisingumą“.
Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
I. Gajauskaitės byloje nuosprendį priėmusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė paskelbė, kad savo pasisakymu ir jo viešu paskelbimu socialiniuose tinkluose kaltinamoji sąmoningai siekė išprovokuoti riaušes. Ji atviru tekstu kvietė visus prisijungti, atvykti, atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius, ragino susitikti.
Pasak teisėjos, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamosios valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų iniciatyva vaizdo ir garso įrašų transliacijos buvo blokuotos, o I. Gajauskaitė laikinai sulaikyta.
Teisme apklausti nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad jos pasisakymą suprato kaip atvirą kvietimą viešai smurtauti – sukelti riaušes Vilniuje buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje vyksiančiuose Seimo rinkimų debatuose. Kaltinamoji nurodė, kad vaizdo įraše esą kalbėjo perkeltine prasme, tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko.
Teismo vertinimu, I. Gajauskaitės kaltė įrodyta ir dėl antrojo kaltinimo – viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės. Bylos duomenimis, 2024 m. lapkričio 10 d. socialiniame tinkle jos paskyroje paskelbtas vaizdo ir garso įrašas. Byloje apklausti nukentėjusysis ir keturi liudytojai nurodė, kad I. Gajauskaitės vaizdo ir garso įraše užfiksuotą tekstą suprato kaip neapykantos kalbą.
„I. Gajauskaitė įraše labai neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakydama apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą, menkindama nacistinės Vokietijos įvykdytus genocido ar kitus nusikaltimus žmogiškumui, skleidė neapykantą jų atžvilgiu ir niekino žydų tautybės žmones bei žydų tautą dėl jų tautybės“, – sakė teisėja R. Maziliauskienė.
Kaltinamoji viso proceso metu tvirtino, kad ji nieko nežemino ir nekurstė, tik išsakė savo nuomonę. Tačiau teismas konstatavo, šiuo atveju jog I. Gajauskaitė peržengė saviraiškos laisvės ribas.
Moteris nuteista ir dėl smurto prieš savo brolį. Kaltinamoji nurodė, jog ji giminaičiui smūgiavo ne kumščiu, o delnu ir dėl to nukentėjusysis esą negalėjęs patirti skausmo. Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2024 metų vasario mėnesį kaltinamajai su broliu susitaikius. Vis tik pernai tyrimas atnaujintas, kadangi I. Gajauskaitė, nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, buvo įtariama padariusi du naujus tyčinius nusikaltimus.
I. Gajauskaitė į Seimą 2024 m. kandidatavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame buvo įrašyta 42 numeriu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
