Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama klausimui, ar šiuolaikinė civilizacija juda link savęs sunaikinimo. Naujas istorinis tyrimas, apėmęs daugiau nei penkių tūkstančių metų žmonijos istoriją ir daugiau nei keturių šimtų visuomenių žlugimą, pateikia nerimą keliančias išvadas.
Tyrimą atlikęs Kembridžo universiteto egzistencinės rizikos tyrimų centro mokslininkas Luke’as Kempas teigia, kad labiausiai tikėtina žmonijos žlugimo priežastis yra jos pačios sukelta savinaika. Kempas savo tyrime išskiria keletą esminių grėsmių, kurios, pasak jo, kelia didžiausią pavojų civilizacijos išlikimui.
Tai yra klimato kaita, branduolinio ginklo grėsmė ir dirbtinio intelekto plėtra. Šie veiksniai, nors ir akivaizdžiai pavojingi, dažnai ignoruojami dabartinių pasaulio lyderių, kurie, anot mokslininko, neretai veikia savanaudiškai, remdamiesi autoritariniu valdymu, neskatindami bendro gėrio ir neatsižvelgdami į daugumos interesus.
Pasak Kempo, didžiausią pavojų kelia vadinamoji „tamsioji triada“, į kurią jis įtraukia tris žymiausius pasaulio lyderius, tai „Donaldą Trumpą, Vladimirą Putiną ir Xi Jinpingą“. Šie asmenys, kaip pažymi tyrėjas, įkūnija narcisizmą, psichopatinį šaltumą ir manipuliacinius gebėjimus, kurie prisideda prie globalių konfliktų ir tolina pasaulį nuo bendradarbiavimo, teisingumo ir stabilumo. Jų valdymas prisideda prie nelygybės, aplinkos niokojimo ir pasaulinio nesaugumo.
Galingųjų imperijų griūtis, tai pamoka iš praeities
Savo analizėje Kempas taip pat pristato „Goliatų“ sampratą, tai galingos imperijos ir karalystės, kurios dominavo per jėgą ir išteklių monopoliją, tačiau ilgainiui žlugo dėl vidinių prieštaravimų, socialinės nelygybės, elito godumo ir korupcijos. Jis pabrėžia, kad istorija dažnai atskleidžia šių galingų struktūrų griūtį, kurią sukelia būtent jų pačių struktūriniai trūkumai.
Kempas tvirtina, kad šiandien pasaulis atsidūręs po vieno milžiniško, sujungto „globalaus Goliato“ valdžia. Šis Goliatas, pagrįstas kapitalizmo principais, susiduria su klimato krizės pasekmėmis, branduolinės katastrofos grėsme ir maisto tiekimo grandinių nestabilumu. Visi šie veiksniai, pasak tyrėjo, gali sukelti civilizacijos žlugimą, kurio mastai būtų beprecedenčiai.
Žmonijos šansas yra tikroji demokratija
Nepaisant niūraus vertinimo, Kempas išlieka optimistiškas dėl žmonijos gebėjimo pakeisti savo likimą. Jis tiki, kad žmonės gali sukurti tikrai demokratines visuomenes, kurios grįžtų prie socialinio teisingumo, solidarumo ir kolektyvinio sprendimų priėmimo. Tokios visuomenės, anot jo, gali sumažinti nelygybę ir apriboti oligarchų įtaką, kuri šiuo metu stipriai prisideda prie visuomeninių ir ekologinių krizių.
Kempas siūlo įvesti mokesčius turtingiausiems, plėsti demokratinius sprendimų priėmimo mechanizmus ir skatinti bendrystę. Jis teigia, kad toks požiūris nėra utopija, bet reali alternatyva žlugimui. Jo nuomone, žmonėms lengviau įsivaizduoti, kad bus sukurta dirbtinė sąmonė, nei kad įmanoma įgyvendinti visuotinę demokratiją ar išvengti ginklavimosi varžybų.
Tačiau Kempas atkerta, žinoma, kad įmanoma. Juk žmonės iš prigimties yra socialūs, gebantys bendradarbiauti ir priešintis dominavimui. Tokią intuiciją, pasak jo, turime nuo seniausių laikų. Kempas pabrėžia, kad jo tyrimai nėra tiesiog baimės šaltinis, bet raginimas veikti. Analizuodamas praeities griūtis ir dabarties tendencijas, jis siekia įspėti visuomenę apie pavojus ir parodyti, kad dar turime galimybę pakeisti kryptį.
Klausimas tik vienas ar spėsime išmokti iš istorijos pamokų, ar eisime tuo pačiu keliu, kuris jau daugybę kartų baigėsi griūtimi. Nuo mūsų sprendimų priklauso, ar tapsime dar vienu pavyzdžiu istorijos puslapiuose, ar atrasime naują kelią į ateitį.
