Už lango dar spaudžia šaltukas, tačiau kalendorius jau kužda apie artėjantį pavasarį. O kartu su juo ir tas kasmet pasikartojantis momentas, dėl kurio dalis žmonių burba, o dalis tiesiog pamiršta.
Laikrodžių rodyklių stumdymas daugeliui atrodo lyg nedidelė smulkmena, bet sekmadienio rytą jis gali nemaloniai nustebinti. Ypač jei apie pokytį prisiminsite tik tada, kai jausitės tarsi atsilikę viena valanda.
Šį kartą pokytis ateis šiek tiek anksčiau nei praėjusiais metais, todėl verta iš anksto pasižymėti datą. Kitaip tariant, geriau pasiruošti dabar, nei po to skubiai aiškintis, kodėl laikas „nesutampa“.
Vasaros laikas Europoje nėra susietas su konkrečia mėnesio diena – jis visada įvedamas paskutinį kovo sekmadienį. 2026 m. tai reiškia naktį iš kovo 28 į kovo 29 d., iš šeštadienio į sekmadienį. Būtent tada ir teks pasukti laikrodžius. Palyginimui, 2025 m. šis pokytis įvyko viena para vėliau – naktį iš kovo 29 į 30 d. . Skirtumas nedidelis, tačiau įprotis remtis praėjusių metų data gali suklaidinti.
Oficialiai laikas keičiamas trečią valandą ryto Lietuvos laiku. Tą akimirką rodyklės perstumiamos į ketvirtą valandą. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką – miegosime viena valanda trumpiau.
Mėgstantiems ilgiau pasivartyti lovoje tai tikrai ne pati maloniausia žinia. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Vakarai taps šviesesni, po darbo bus daugiau natūralios šviesos, o ilgesnės dienos daugeliui suteikia daugiau energijos bei geresnę nuotaiką.
Visa ši tvarka grindžiama Europos Sąjungos direktyva, galiojančia nuo 2001 m. Pagrindinė idėja anuomet buvo gana aiški – taupyti energiją, geriau išnaudojant dienos šviesą ir mažinant elektros sąnaudas apšvietimui. Tačiau laikai pasikeitė. Naujesni tyrimai rodo, kad realus energijos sutaupymas yra labai nedidelis, o poveikis žmogaus savijautai – visai ne menkas.
Specialistai nuolat primena apie mūsų biologinį laikrodį, dar vadinamą cirkadiniu ritmu. Dirbtinai pakeistas laikas jį išbalansuoja, todėl pirmosiomis dienomis po perėjimo dalis žmonių skundžiasi prastesniu miegu, dirglumu, sunkesne koncentracija. Kai kurie tyrimai netgi sieja šį laikotarpį su padidėjusia širdies sutrikimų rizika. Taigi klausimas, ar toks pokytis tikrai vertas galimos žalos, išlieka atviras.
Diskusijos dėl laikrodžių sukiojimo atsisakymo Europos Sąjungoje tęsiasi jau nuo 2018 m. Tuomet vykusiose viešose konsultacijose dauguma gyventojų pasisakė už tai, kad sezoninis laiko keitimas būtų panaikintas. Tačiau bendro politinio sprendimo iki šiol nėra. Valstybės narės nesutaria, kuris laikas turėtų likti nuolatinis – vasaros ar žiemos. Kol šis klausimas neatsakytas, galioja senoji sistema.
Įdomu tai, kad pasaulyje laikrodžių rodykles kilnoja jau tik apie 40 proc. valstybių. Kinija, Japonija, Indija, Turkija, Brazilija, Rusija ir dar nemažai kitų šalių šios praktikos atsisakė. Tad Europa šiuo požiūriu nėra vieninga su visu pasauliu.
Kol kas belieka prisitaikyti. Kovo 29 d. verta pasižymėti kalendoriuje ir nusiteikti trumpesniam sekmadienio miegui. O kaip jūs – ar manote, kad sezoninis laiko keitimas turi prasmę, ar verčiau gyventi vienu pastoviu laiku visus metus?
Nežinau kaip jūsų dar gražiau paprašyti,kad nesukiotumėte laiko,nes tikrai jaučiuosi nekaip tai padarius.Palikite vasaros laiką ir tiek.Ar jum neydomi žmonių sveikata😔
Aš nežinau kiek metų jau prašau nesukioti to laiko,nes nekaip jaučiuosi.Jum papraščiausiai neydomi žmonių sveikata ir tiek,paliktumėt vasaros laika ir viskas,bet ne daro savo