Vairuotojams dažnai kyla klausimų, kaip elgtis, kai priekyje juda itin lėtas automobilis, traktorius ar dviratis, o važiuojamąją dalį skiria ištisinė arba dviguba ištisinė linija. Nors tokiose situacijose kantrybė būna rimtai išbandoma, kelių eismo taisyklės yra griežtos ir nepalieka daug laisvės interpretacijoms. Toliau paaiškinta, kada lenkti draudžiama visiškai, o kada lenkimas leidžiamas net ir tuomet, kai važiuojamąją dalį žymi ištisinė linija.
Atsakymas į klausimą, ar galima kirsti dvigubą ištisinę liniją, yra aiškus – negalima. Dviguba ištisinė linija P-4 skiria priešingų krypčių eismo juostas ir reiškia draudimą ją kirsti arba ant jos užvažiuoti. Ši taisyklė galioja tiek motorinėms, tiek nemotorinėms transporto priemonėms.
Ženklas P-4 „Dviguba ištisinė linija“ skiria priešingų krypčių eismo juostas ir reiškia draudimą ją kirsti bei užvažiuoti ant šios linijos.
Įsivaizduokite situaciją: važiuojate, o prieš jus 5 km/val. greičiu juda ekskavatorius. Natūraliai kyla noras jį aplenkti. Arba prieš jus važiuoja dviratininkas, o jūs turite galingą automobilį ir užtektų akimirksniu spustelėti akceleratorių. Tačiau dviguba ištisinė linija kelyje atsiranda ne be priežasties – ji dažnai žymi pavojingą vietą: posūkį, sankryžą, išvažiavimą iš degalinės ar kitą ruožą, kuriame lenkimo manevras yra ypač rizikingas.
Skubėjimas kelyje visuomet yra prastas patarėjas. Nors važiuoti paskui lėtą transporto priemonę gali būti varginanti ir erzinanti situacija, saugiau yra palaukti, kol kelio ženklinimas pasikeis ir lenkti bus leidžiama. Dviguba ištisinė linija paprastai netęsiasi daugelį kilometrų – dažniausiai ji žymi tik pavojingiausias vietas.
Lenkti, užvažiuojant ant dvigubos ištisinės linijos arba ją kertant, draudžiama. Toks veiksmas laikomas kelio ženklinimu nurodyto draudimo pažeidimu ir gali užtraukti ne tik administracinę baudą, bet ir sukurti labai pavojingas situacijas kelyje.
Kada galima lenkti, nors yra ištisinė linija?
Yra viena aiški išimtis – dviračio lenkimas. Dviratininką galima lenkti, jeigu eismo juostos plotis yra pakankamas ir išlaikomas saugus šoninis atstumas – ne mažiau kaip 1 metras. Ištisinė linija draudžia ant jos užvažiuoti ir ją kirsti, tačiau pati savaime neuždraudžia pačio manevro „lenkimas“, jeigu jį įmanoma atlikti visiškai neperžengiant šios linijos.
Praktiškai tai įgyvendinti dažnai sudėtinga, nes juostos plotis turėtų būti maždaug 3,5 m. Tokios plačios eismo juostos dažniausiai būna automagistralėse ir greitkeliuose, o ten dviračių eismas įprastai apskritai yra draudžiamas. Todėl realiomis sąlygomis saugiai aplenkti dviratininką neperžengiant ištisinės linijos dažniausiai tiesiog neįmanoma.
Griežtai draudžiamas vadinamasis lenkimas „per laikraštį“, kai automobilis pralekia vos keliolika centimetrų nuo dviratininko. Tokia situacija dviratininkui kelia didžiulį nesaugumo jausmą ir realią grėsmę jo gyvybei bei sveikatai. Dviratis yra nestabili transporto priemonė, jo važiavimo trajektorija retai būna idealiai tiesi, todėl bet koks netikėtas poslinkis gali baigtis kritimu po automobilio ratais.
Važiuoti lenkiant vos per kelis centimetrus nuo dviratininko yra kraštutinis neatsakingumas. Toks elgesys faktiškai prilygsta sąmoningam rizikavimui kito eismo dalyvio saugumu ir net gyvybe.
Be to, verta prisiminti, kad draudžiama užvažiuoti ir ant viengubos ištisinės linijos bei ją kirsti – taisyklių požiūriu tai taip pat yra pažeidimas. Taigi ir vienguba, ir dviguba ištisinė linija reiškia, kad kirsti tokią juostų ribą negalima.
Yra ir dar vienas įdomus niuansas, susijęs su kelio ženklu „Lenkti draudžiama“. Matant tokį ženklą (B-25), dviratininką lenkti leidžiama. Šio ženklo galiojimas apibrėžtas taip, kad jis draudžia motorinių transporto priemonių vairuotojams lenkti kitą daugiaašę (daugiavėžę) motorinę transporto priemonę. Dviratis nėra motorinė transporto priemonė, todėl šis draudimas jo neliečia.
Žinoma, net ir tokioje situacijoje būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą ir įsitikinti, kad visas manevras bus visiškai saugus – tiek dviratininkui, tiek kitiems eismo dalyviams.
