Dirbtinis intelektas vos nesukėlė rimtos nelaimės: pokalbių robotas „ChatGPT“ nesugebėjo atpažinti vieno pavojingiausių pasaulyje augalų – nuodingojo šimtviečio (boligolovo). Apie šį incidentą socialiniuose tinkluose papasakojo tinklaraštininkė Kristi.
Pasak jos, draugė savo namo kieme pastebėjo įtartiną augalą ir, norėdama išsiaiškinti, kokiai rūšiai jis priklauso, nusprendė pasitelkti dirbtinį intelektą. Ji nufotografavo augalą, nuotrauką nusiuntė „ChatGPT“ ir paprašė identifikuoti.
Pokalbių robotas atsakė, kad nuotraukoje esą matoma paprasta morka. Dirbtinis intelektas net pateikė paaiškinimą: neva morkų lapija būna „smulkiai suskaldyta, plunksniška“, todėl, sistemos teigimu, ji atitinka matomą augalą.
Vartotoja nusprendė pasitikslinti ir tiesiai paklausė, ar tai negalėtų būti nuodingasis šimtvietis (boligolas). Tačiau algoritmas kelis kartus atkakliai neigė tokią galimybę. Net įkėlus papildomų nuotraukų, „ChatGPT“ liko prie tos pačios versijos. Sistema tikino, kad augalas neturi lygių, tuščiavidurių stiebų su violetinėmis dėmėmis, laikomų vienu iš pagrindinių boligolovo požymių, nors šios ypatybės buvo aiškiai matomos nuotraukose.
Situacija išsisprendė tik pasitelkus kitą įrankį. Kristi įkėlė tas pačias nuotraukas į vaizdų atpažinimo programą, kuri akimirksniu ir tiksliai identifikavo mirtinai nuodingą piktžolę. Įdomu tai, kad vėliau, draugei pradėjus naują pokalbį su „ChatGPT“ ir pakartojus užklausą, botas jau antru bandymu pripažino, kad nuotraukose – nuodingas augalas.
„Ji yra suaugusi ir suprato, kad negalima aklai pasikliauti vien tuo, ką pasakė „ChatGPT“, todėl ieškojo papildomos informacijos. O kas būtų, jeigu – ne? Ji būtų tiesiog mirusi: nuo šio nuodo priešnuodžio nėra“, – pabrėžė Kristi.
Tinklaraštininkė paragino savo sekėjus niekada nepasikliauti vien didžiaisiais kalbos modeliais, kai sprendžiami su sveikata ir saugumu susiję klausimai. Jos teigimu, perdėtas pasitikėjimas dirbtiniu intelektu net ir buitinėse situacijose gali baigtis tragiškai.
