Bulvės yra vienos dažniausiai vartojamų daržovių pasaulyje, o Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento duomenimis, amerikiečiai kasmet vidutiniškai suvalgo apie 50 svarų šios daržovės. Tai reiškia, kad žmogus, sveriantis apie 90 kilogramų, per metus suvalgo beveik ketvirtadalį savo kūno svorio bulvių.
Į šią statistiką patenka tiek bulvių traškučiai, tiek bulvytės „fri“, tačiau joje neatsispindi, kiek žmonių bulves valgo visiškai žalias. Skirtingai nei pomidorai ar brokoliai, kuriuos dažnai valgome neapdorotus, bulvės žalia forma atrodo neįprastas pasirinkimas. Kyla klausimas, ar tai pavojinga. Skirtingai nei žalia mėsa, galinti turėti pavojingų bakterijų, tokių kaip salmonelės ar E. coli, žalios bulvės retai sukelia rimtą apsinuodijimą.
Vis dėlto jų valgymas nėra rekomenduojamas. Žaliose bulvėse yra solanino ir chaconino, tai dviejų glikoalkaloidų, taip pat baltymo lektino. Nedideliais kiekiais šios medžiagos gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ar spazmai. Didesnis jų kiekis gali lemti galvos skausmus ir vėmimą, o itin didelis, net neurologinius simptomus. Įdomu tai, kad saulės šviesa gali paskatinti bulvę gaminti daugiau solanino.
Tai pastebima, kai bulvės pradeda žaliuoti. Tokia bulvė, ypač jei ji valgoma žalia, gali sukelti sveikatos problemų. Laimei, norint apsinuodyti solaninu, reikėtų suvalgyti labai daug bulvių, apie kelis kilogramus vienu metu.
Vis dėlto, verdant ar kepant, daugelis šių junginių suyra, taip pat sunaikinamos ir galimos bakterijos bei dirvožemio teršalai. Nors dalis solanino išlieka žievelėje, karštis padeda suskaidyti ir atsparius krakmolus, kurie žaliuose gumbuose sunkiau įsisavinami ir gali sukelti pilvo diskomfortą. Kitas svarbus aspektas yra žalios bulvės dažniausiai yra karčios ir nemalonios skonio. Tai dar viena priežastis, kodėl dauguma žmonių jų nevalgo be terminio apdorojimo.
Kodėl kai kurie žmonės renkasi žalias bulves
Nepaisant galimos rizikos, yra žmonių, kurie sąmoningai valgo bulves žalias. Jie pabrėžia, kad taip išsaugomas geresnis maistinių medžiagų profilis, pavyzdžiui, žalioje bulvėje gali būti iki dvigubai daugiau vitamino C nei keptoje. Taip pat teigiama, jog atsparūs krakmolai gali būti naudingi žarnynui ir bendrai virškinimo sveikatai.
Tačiau reikia nepamiršti, kad šių medžiagų galima gauti ir kitais būdais yra daug kitų produktų, turinčių daug vitamino C bei prebiotikų, kuriuos organizmas pasisavina be šalutinio poveikio. Be to, žalių bulvių lektinai veikia kaip antimaistinės medžiagos, jos gali trukdyti įsisavinti kitas naudingas maistines medžiagas.
Kas nutiks suvalgius žalią bulvę atsitiktinai
Jei atsitiktinai atsikąsite žalios bulvės, greičiausiai rimtų pasekmių nebus. Tačiau didesnėmis porcijomis to daryti nereikėtų. Reguliarus žalių bulvių vartojimas gali sukelti ilgalaikių virškinimo problemų ir trukdyti organizmui pasisavinti maistines medžiagas.
Bulvės yra vertinga ir universali daržovė, tačiau jas saugiausia valgyti termiškai apdorotas, virtas, keptas ar troškintas. Karštis sumažina pavojingų junginių kiekį, pagerina skonį ir palengvina virškinimą. Tad jei jau ir norite prisidėti prie vidutinės metinės 50 kilogramų bulvių statistikos, geriausia, kad visos jos būtų tinkamai paruoštos.
