Namų ūkio finansų valdymas yra svarbus ne tik kiekvienam gyventojui asmeniškai, bet ir visos šalies ekonomikai. Reikšmę turi ne vien dabartinė finansinė padėtis, bet ir namų ūkių planai bei lūkesčiai ateičiai. Valstybės duomenų agentūros naujausi vartotojų nuomonių tyrimai leidžia įvertinti bendrą finansinę situaciją Lietuvoje.
Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. duomenimis, 58 proc. namų ūkių nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių nepasikeitė. Stabilizuota pinigų politika, galimybės refinansuoti paskolas ir fiksuotų palūkanų būsto kreditai daugeliu atvejų turėjo teigiamos įtakos gyventojų finansams. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvos namų ūkiai sukaupia vis didesnį finansinį turtą.
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį namų ūkių finansinis turtas buvo 15 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu 12 proc. padidėjo ir ilgalaikių paskolų apimtis, o net 79 proc. jų sudarė paskolos būstui įsigyti. Tai rodo aktyvų skolinimąsi, tačiau kartu ir augantį gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis.
Šias tendencijas atspindi ir subjektyvūs gyventojų vertinimai. 2025 m. gruodį net 53 proc. namų ūkių teigė, kad jų finansinė padėtis leidžia šiek tiek sutaupyti. Tai rodo, kad gyventojai dabartinį laikotarpį dažniausiai vertina kaip palankų taupymui ir atsargesniam finansų planavimui.
Viena populiariausių laisvų lėšų laikymo formų išlieka indėliai. Nors jų grąža yra santykinai nedidelė, 2025 m. lapkritį gyventojų indėliai siekė apie 27,15 mlrd. eurų ir per metus išaugo maždaug 11 proc. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų renkasi saugumą, o ne didesnę investicinę riziką.
Efektyviam asmeninių finansų valdymui svarbus nuoseklus pajamų ir išlaidų planavimas. Vienas dažniausiai minimų metodų – 50–30–20 taisyklė, kai pusė pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms reikmėms, o likę 20 proc. – taupymui arba investavimui. Taip pat rekomenduojama turėti finansinę „pagalvę“, lygią 3–6 mėnesių pajamų dydžiui.
Pavyzdžiui, 2025 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio neto darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1484,40 euro. Taikant minėtą taisyklę, apie 742 eurus reikėtų skirti būtiniausioms išlaidoms, 445 eurus – kintančioms, o beveik 297 eurus – taupymui ar investavimui.
Nepaisant santykinai stabilios finansinės padėties, didesni pirkiniai šiuo metu nėra namų ūkių prioritetas. 2025 m. gruodį 51 proc. gyventojų nurodė, kad tai nei tinkamas, nei netinkamas metas įsigyti brangesnius daiktus, pavyzdžiui, baldus ar buitinę techniką. Tokia nuostata vyravo beveik visus metus.
Dauguma namų ūkių artimiausiu metu neplanuoja įsigyti būsto, reikšmingai investuoti į jo pagerinimą ar pirkti automobilio. Šios tendencijos iš esmės nesikeitė ir per pastaruosius penkerius metus. Vis dėlto ateityje vartojimą gali paskatinti švelnesni atsakingo skolinimosi reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams, kurie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio.
Lietuvos banko vertinimu, nekilnojamojo turto rinka šalyje auga tvariai, o būsto įperkamumas jau sugrįžo į priešpandeminį lygį. Perteklinės paklausos rinkoje šiuo metu nefiksuojama, todėl staigių kainų šuolių nesitikima.
Žvelgiant į ateitį, stabilios palūkanų normos ir mažesnė finansinių įsipareigojimų našta gali sudaryti sąlygas didesniam vartojimui. Tikimasi ir darbo pajamų augimo, o galimybė pasitraukti ar išsiimti dalį lėšų iš antrosios pensijų pakopos gali papildomai padidinti namų ūkių disponuojamas pajamas.
Finansų ministerijos prognozėmis, 2026 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 4,6 proc., tai yra maždaug 2 procentiniais punktais sparčiau nei 2025 m. Tai rodo galimą laipsnišką vartojimo suaktyvėjimą.
Dauguma gyventojų 2026 m. tikisi stabilumo. Net 53 proc. namų ūkių mano, kad jų finansinė padėtis nesikeis, o pusė apklaustųjų prognozuoja tokį pat kainų augimą kaip ir anksčiau. Vertinant šalies ekonomiką, vyrauja nuomonė, kad situacija iš esmės liks panaši, nors dalis gyventojų numato nedidelius pokyčius tiek į gerą, tiek į blogą pusę.
Apibendrinant galima teigti, kad 2026 m. Lietuvoje daugiausia tikimasi finansinio ir ekonominio stabilumo. Vidaus vartojimas turėtų augti sparčiau, investicijas skatins gynybos ir saugumo poreikiai, o tarptautinės prekybos perspektyvos išliks santūrios. Tuo pat metu gyventojams teks prisitaikyti prie numatomų mokestinių reformų.
