Laikas.lt
Agnė Vasiliauskaitė
Pašnekovo asmeninio archyvo ir Fotolotos.lt nuotr.
„Negali. „The Beatles“ buvo ir bus vieninteliai. Nebeįmanoma taip idealiai atsidurti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Mes to nelabai ir siekiame“, – sako jaunasis būgnininkas Justas Paulauskas, paklaustas, kiek šiuolaikinė grupė iš Žemaitijos turi galimybių tapti legendinės roko grupės „The Beatles“ sėkmės antrininkais.
O juk buvo laikas, kada ir „The Beatles“ berniukų niekas nežinojo. Tik, deja, to laiko niekas neatsimena. Atrodo, kad ši grupė visuomet buvo žymi. Tiesa, prieš kokius gerus penkis dešimtmečius jie tebuvo keli jaunuoliai, grojantys Liverpulio baruose.
O ar būtų galima pasvajoti, kad po kelių dešimtmečių, o gal ir mažiau, viena grupė iš Žemaitijos taptų žymia. Labai žymia. Na, pripažinkime, vargu ar kas galėtų apie tai pagalvoti. Pasvajoti – kodėl gi ne? Žinoma, Liverpulio barus turėtume pakeisti į Vilniaus muzikinius rūsius, tačiau juk tai tikrai nėra blogiausia.
Profesionalus muzikavimas – be romantikos?
Dar prieš kelis metus Justas net neįsivaizdavo, kad viso gyvenimo pomėgis ir liks tik pomėgiu, mat prieš dvejus metus pradėjo odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. O jos, tiesa, nedaug bendro turi su kone viso gyvenimo hobiu – muzika. Pasak Justo, muzikuoti pradėjo dar būdamas vaiku, o rimčiau susidomėjo muzika paauglystėje, viso to rezultatas – jau kelis metus gyvuojanti grupė „Wake’N’seE“.
Tiesa, apie kelių jaunuolių muzikines ambicijas Lietuvos muzikos pasaulis žino mažai, bet tai – ne bėda, mat jaunųjų muzikantų tikslas ir nėra išgarsėti: „Kam gadinti tokius nuostabius ir romantiškus dalykus? Yra daug baisesnių pareigų, kurios verstų tave kasdien keltis 7 valandą ryto. Nenoriu, kad neigiamas emocijas man keltų muzika. Žinoma, jeigu negalime vadinti savęs „profesionalais“, tai dar nereiškia, kad galime sau leisti groti blogai.“
„Save ir savo grupę pavadinčiau mėgėjais-fanatikais. Beje, vienas iš grupės „Bon Jovi“ narių yra pasakęs, kad rokenrole nėra labai svarbu, kiek natų per sekundę sugrosi, svarbu – jausmas, kylantis iš muzikos. Manau, šiuos žodžius galima pritaikyti ne tik rokenrolui, bet ir daugeliui populiariosios muzikos žanrų. Žinoma, profesionalumas niekam nepakenkė. Nepateisinu tų mėgėjų, kurie nesistengia visko daryti kruopščiai ar neturi muzikinių gabumų“, – sako Justas.
Jaunasis muzikantas pasakoja, kad muzika jį lydi jau nuo mažų dienų. „Eidamas į darželį pakliuvau į chorą, ruošiausi dainų dainelėms, vėliau, antroje klasėje, pradėjau lankyti Skuodo meno mokyklą. Ten mano pagrindinė specialybė buvo akordeonas, tačiau nuo 11 metų kapeloje pradėjau mušti būgnus. Šiek tiek patobulėjęs pradėjau groti ir orkestre. Paauglystėje su draugais pradėjome mokytis groti gitaromis. Tai darome ir iki šiol, tačiau pagrindinis mano vaidmuo visur būna mušamieji, visi kiti instrumentai – tik laisvalaikiu.“
Justas pasakoja, kad kai su draugais įkūrė grupę, važiuodavo į Juodkrantę užsidirbti pinigų: „Buvome gatvės muzikantai.“
„Taip pat nesu abejingas ir naujiems projektams, – pasakoja muzikantas, – universitete teko pagroti ir su dvejomis šauniomis kursiokėmis, taip pat nuo žiemos groju su keliais draugais Kaune. Tiesa, jau turėjome ir debiutinį koncertą. O nuo rugsėjo vėl kibsime į darbą.“
„Taip pat teko nusifilmuoti kelių draugų rengiamame projekte „Forget the shower“. Jie bando nežinomus, bet gabius talentus ištraukti iš dušo į viešą erdvę. Visa tai daro labai nuoširdžiai ir kruopščiai“, – pasakoja Justas.
Nėra ko parodyti
Kai į didžiąsias Lietuvos scenas atvažiuoja žymūs atlikėjai ar grupės, dažnai pradedama diskutuoti jau, pripažinkime, kiek nusibodusia tema – „Lietuvoje gerų grupių nėra“, – sako kone viską kritikuojantys skeptikai. Mat vienas didžiausių sunkumų organizatoriams – surasti apšildančiąsias grupes.
Paklaustas apie jaunų grupių ir jų vadybininkų nepasitikėjimą jaunais atlikėjais, jau nuo vaikystės mušamųjų iš rankų nepaleidžiantis Justas įsitikinęs, kad taip yra dėl mūsų pačių nepasitikėjimo savimi.
„Gal mes, lietuviai, esame per daug savikritiški, kartais bijome, kad atrodysime kvailai prieš pasaulinio lygio žvaigždes. Galų gale daug kas priklauso nuo grupės vadybos. Lietuvoje jaunų grupių tarpe nėra populiaru turėti savo vadybininkus ar prodiuserius. Manau, jei jie gerai išmano savo darbą, gali daug ką padaryti, kad padėtų grupei teisingai išpopuliarėti. Ne pigiai“, – įsitikinęs muzikinės grupės narys.
„Lietuvoje yra labai gera grupė „Saulės broliai“. Jie puikiai apibrėžė tikslą, kurio turėtų siekti dauguma muzikantų – visų pirma svarbiausia suteikti klausytojui geras emocijas. Mes taip pat to siekiame. Tačiau dar svarbesnis mūsų siekinys – suteikti geras emocijas patiems sau“, – sako Justas.
Muzikinės legendos nebeprisikels
Prieš daugiau nei pusę amžiaus ir žymieji „The Beatles“ buvo tik keli talentingi jaunuoliai, kurie mėgavosi muzikavimu, grodavo įvairiuose baruose. Taip besimėgaudami tapo žvaigždėmis, o galiausiai dar gyvomis legendomis. Kodėl tokiomis žvaigždėmis negalėtų tapti ir šiuolaikiniai jaunuoliai, o ypač iš Žemaitijos?
„Juk jie visi buvo muzikinio pasaulio revoliucionieriai. Kad ir tie patys „Queen“, vienu metu sugebėję tapti geriausiais ir roko, ir popso, ir elektroninės muzikos atlikėjais. Jeigu kas nors tai ir pakartotų, nebebūtų įdomu,“ – įsitikinęs Justas.
„Legendos gal ir bus, tačiau jos nebebus tokio lygio. Manau, ateities žvaigždės nebesugebės būti pavyzdžiu, nebesugebės atstovauti tam tikroms vertybėms, kurias akivaizdžiai puoselėjo, kad ir „The Beatles“ su Lenonu. Šiandienis lietuviškas muzikinis pasaulis turi labai daug grupių. Ir neblogų. Tačiau jos per greitai išpopuliarėja ir pradeda konkuruoti vienos su kitomis. Aišku, daugiausia galiu kalbėti apie jaunas grupes. Vienam stiliui dabar atstovauja daug atlikėjų, todėl gerbėjų skaičius pasidalina, ne taip kaip kokių „bitlų“ laikais – visi fanai buvo tik jų,“ – savo nuomonę išreiškia jaunasis muzikantas.
„Mano legendos taip pat – iš praeities. Tai tokios grupės, kaip „AC/DC“, „Aerosmith“, „Bon Jovi“, Bryanas Adamsas. Galiu tik džiaugtis, kad jie dar tebedalyvauja muzikinėje veikloje ir vis dar turi parako. Iš naujų atlikėjų – nelabai kas patinka. Pasiklausau ir tiek. Būna juokinga, kai kas nors įsėda į mano automobilį ir sako, kad jų tėtis arba mama klauso tokios muzikos,“ – pasakoja jaunasis būgnininkas iš Žemaitijos.
Jaunos grupės vieta – pogrindis?
Dažnai muzikos skeptikai kritikuoja jaunas grupes, neva, jos groja bet ką ir bet kaip. Nėra nei klausos, nei prasmės. O jaunų grupių, pripažinkime, yra nemažai. Justas Paulauskas įsitikinęs, jog tai, kad daugelis grupių vis dar groja pogrindyje ar nėra žinomos nereiškia, kad jos blogos. Priešingai – daugelis dabartinių žinomų popso ir roko grupių yra kur kas prastesnės už tas, kurios dar tik „slepiasi“ rūsiuose.
„Už savo grupę galiu pastovėti labai tvirtai – klausa yra, prasmė dainose taip pat. Man juokingiau, kai atstovauti Lietuvai Europoje važiuoja daina su žodžiais „Myliu tave dėl savo batų“, – sako Justas. – Iš pradžių buvome labai giliame pogrindyje, tik vėliau pradėjome išlįsti į dienos šviesą. Grojame įvairiuose festivaliuose, laimėjome „Frype“ konkursą. Tuomet apėmė geras jausmas, kai ne mes ieškome, kur groti, bet mus pačius ėmė kviesti. Veliau, kaip ir sakiau, veiklą pristabdėme. Tam, kad visiškai išeitum iš pogrindžio, turi atiduoti daug savęs, daug ką aukoti, o mums tai tik pats didžiausias hobis. Gal todėl dar ir nepraradome noro muzikuoti“, – svarsto Justas.
Paklaustas apie tai, ką veikia, kai grupėje nemuša būgnų, Justas pasidalijo dar viena savo mėgėjiška veikla, kuri, kaip ir muzika, tokia pati mylima. Tai – automobiliai.
„Įvairios mašinos bei jų konstrukcijos, kaip ir muzika, neduoda ramybės nuo vaikystės. Labai svarbu būdavo viską išardyti ir pažiūrėti, iš kur kojos dygsta. Prieš metus dėdė atidavė savo senutę mašiną, kuri buvo išrinkta. Per mėnesį su tėčiu ją sutvarkėme. Dabar sėkmingai važinėju. Beje, kai dirbu su mašinomis, muzikos klausytis negaliu. Nemokėčiau dviejų mėgstamiausių dalykų daryti vienu metu“, – juokavo Justas.
