Ibuprofenas – vienas žinomiausių ir dažniausiai namuose vartojamų vaistų nuo skausmo. Juo malšinami galvos, dantų, menstruacijų ir kiti kasdieniai skausmai. Tačiau naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad šis įprastas vaistas gali daryti daugiau nei tik mažinti diskomfortą – jis galbūt turi ir priešvėžinį poveikį.
Vis geriau suprantant uždegimo ir vėžio sąsajas, ibuprofeno vaidmuo atsiduria dėmesio centre ir kelia intriguojančių klausimų: kaip ši gerai pažįstama tabletė galėtų netikėtai padėti apsisaugoti nuo vėžio?
Ibuprofenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Ryšys tarp NVNU ir vėžio prevencijos nėra naujas: dar 1983 m. klinikiniai duomenys parodė, kad sulindakas – senesnis, pagal veikimą ibuprofenui artimas receptinis NVNU – tam tikriems pacientams siejosi su mažesniu storosios žarnos vėžio dažniu.
Nuo tada tyrėjai aiškinasi, ar šie vaistai galėtų padėti užkirsti kelią ir kitoms vėžio formoms arba bent jau lėtinti jų vystymąsi.
NVNU veikia slopindami fermentus, vadinamus ciklooksigenazėmis (COX). Yra du pagrindiniai jų tipai. COX-1 padeda apsaugoti skrandžio gleivinę, palaiko inkstų funkciją ir dalyvauja kraujo krešėjime. COX-2, priešingai, skatina uždegiminius procesus organizme.
Dauguma NVNU, įskaitant ibuprofeną, slopina abu šiuos fermentus, todėl gydytojai rekomenduoja šiuos vaistus vartoti kartu su maistu, o ne tuščiu skrandžiu.
Ibuprofenas ir endometriumo vėžys
2025 m. atliktas tyrimas parodė, kad ibuprofenas gali mažinti endometriumo vėžio riziką. Tai dažniausia gimdos vėžio forma, prasidedanti gimdos gleivinėje (endometriume) ir dažniausiai nustatoma moterims po menopauzės.
Vienas didžiausių išvengiamų endometriumo vėžio rizikos veiksnių yra antsvoris ar nutukimas, nes didesnis riebalinio audinio kiekis didina estrogenų kiekį organizme, o šie hormonai gali skatinti vėžinių ląstelių augimą.
Kiti rizikos veiksniai: vyresnis amžius, tam tikros hormonų pakaitinės terapijos formos (ypač tik estrogenų turinti HPT), cukrinis diabetas, policistinių kiaušidžių sindromas. Rizika taip pat didesnė moterims, kurioms anksti prasidėjo mėnesinės, vėlai įvyko menopauzė arba kurios neturėjo vaikų. Endometriumo vėžio simptomai gali būti neįprastas kraujavimas iš makšties, dubens skausmai, skausmas lytinių santykių metu.
Dideliame ilgalaikiame PLCO (prostatos, plaučių, storosios žarnos ir kiaušidžių vėžio) tyrime buvo analizuoti daugiau kaip 42 000 moterų, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 55–74 metai, duomenys, surinkti per 12 metų.
Moterims, kurios nurodė per mėnesį išgeriančios bent 30 ibuprofeno tablečių, endometriumo vėžio rizika buvo 25 proc. mažesnė nei toms, kurios vartojo mažiau nei keturias tabletes per mėnesį. Ryškiausias apsauginis poveikis pastebėtas moterims, sergančioms širdies ligomis.
Įdomu tai, kad aspirinas – kitas plačiai vartojamas NVNU – šiame ir kituose tyrimuose tokio ryškaus rizikos sumažėjimo endometriumo vėžiui neparodė, nors yra duomenų, kad aspirinas gali padėti sumažinti storosios žarnos vėžio atsinaujinimo riziką.
Kiti NVNU, pavyzdžiui, naproksenas, taip pat buvo tiriami dėl galimos apsauginės įtakos storosios žarnos, šlapimo pūslės ir krūties vėžiui. Atrodo, kad šių vaistų veiksmingumas priklauso nuo vėžio tipo, genetikos ir bendros paciento sveikatos būklės.
Platesnis ibuprofeno potencialas
Galimas ibuprofeno apsauginis poveikis nuo vėžio neapsiriboja vien endometriumo vėžiu. Tyrimai rodo, kad jis gali mažinti ir storosios žarnos, krūties, plaučių bei prostatos vėžio riziką.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad žmonėms, kurie buvo sirgę storosios žarnos vėžiu ir vėliau vartojo ibuprofeną, šis vėžys rečiau atsinaujindavo. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad ibuprofenas gali slopinti storosios žarnos vėžinių ląstelių augimą ir išgyvenimą, o kai kurie duomenys leidžia manyti, kad jis gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį plaučių vėžiui rūkantiems asmenims.
Uždegimas yra vienas iš pagrindinių vėžio požymių, o ibuprofenas iš esmės yra priešuždegiminis vaistas.
Slopindamas COX-2 fermento aktyvumą, ibuprofenas mažina prostaglandinų – uždegimą ir ląstelių (tarp jų ir vėžinių) augimą skatinančių medžiagų – gamybą. Manoma, kad sumažėję prostaglandinų kiekiai gali lėtinti ar net sustabdyti navikų vystymąsi.
Tačiau tai tik dalis paveikslo. Moksliniai duomenys rodo, kad ibuprofenas veikia ir tam tikrus su vėžiu susijusius genus, pavyzdžiui, HIF-1α, NFκB ir STAT3. Šie genai padeda navikinėms ląstelėms išgyventi mažo deguonies sąlygomis ir atsispirti gydymui.
Atrodo, kad ibuprofenas mažina šių genų aktyvumą, todėl vėžinės ląstelės tampa jautresnės gydymui. Be to, jis gali keisti DNR „supakavimą“ ląstelėse, o tai gali padidinti vėžinių ląstelių jautrumą chemoterapijai.
Atsargumas
Ne visi tyrimai tokie optimistiški. Viename dideliame tyrime, kuriame dalyvavo 7 751 pacientas, nustatyta, kad aspirino vartojimas po endometriumo vėžio diagnozės buvo siejamas su didesniu mirtingumu, ypač tiems pacientams, kurie aspiriną vartojo ir prieš diagnozę. Kiti NVNU taip pat buvo susiję su didesne mirties nuo vėžio rizika.
Kita vertus, nauja apžvalga parodė, kad NVNU, ypač aspirinas, gali sumažinti kelių vėžio rūšių riziką, nors reguliarus kitų NVNU vartojimas gali padidinti inkstų vėžio riziką. Šie prieštaringi rezultatai atskleidžia, kokia sudėtinga yra uždegimo, imuninės sistemos ir vėžio tarpusavio sąveika.
Nors tyrimų rezultatai viltingi, ekspertai perspėja nesavivaliauti ir nepradėti patiems vartoti ibuprofeno vėžio profilaktikai. Ilgalaikis ar didelių dozių NVNU vartojimas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių: skrandžio opas, kraujavimą iš virškinamojo trakto, inkstų pažeidimą.
Rečiau šie vaistai gali sukelti ir širdies bei kraujagyslių problemų, tokių kaip širdies infarktas ar insultas. NVNU sąveikauja su nemažai kitų vaistų – pavyzdžiui, varfarinu ar kai kuriais antidepresantais – ir gali padidinti kraujavimo bei kitų komplikacijų riziką.
Mintis, kad paprasta skausmą malšinanti tabletė galėtų padėti apsisaugoti nuo vėžio, yra ir viliojanti, ir provokuojanti. Jei būsimi tyrimai patvirtins dabartinius rezultatus, ibuprofenas ateityje galėtų tapti dalimi platesnės vėžio rizikos mažinimo strategijos, ypač didesnės rizikos grupėms.
Šiuo metu gydytojai sutaria, kad daug naudingiau sutelkti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius: vengti uždegimą skatinančios mitybos, rinktis daugiau priešuždegiminių maisto produktų, palaikyti sveiką kūno svorį ir būti fiziškai aktyviems.
Kasdien vartojami vaistai dar gali nustebinti savo galimybėmis, tačiau kol moksliniai įrodymai nėra galutiniai, saugiausias vėžio prevencijos „receptas“ išlieka senas ir paprastas: sveikai maitintis, daugiau judėti ir prieš griebiantis tablečių visada pasitarti su gydytoju.
