Įprasta manyti, kad taisyti dantis bijo tik vaikai, o suaugusieji tarsi neturi teisės to prisipažinti. Apie tai užsiminus, aplinkiniai skuba raminti: „suimk save į rankas“, „nėra čia ko bijoti“, „baimė egzistuoja tik tavo galvoje“ ir panašiai. Tačiau žmogaus, kurio skausmo slenkstis yra išties žemas arba tiesiog bijančiam dantų taisymo be jokios paaiškinamos priežasties – tokie raminimai neguodžia, kaip ir neguostų to, kuris, pavyzdžiui, bijo aukščio. Gydytoja odontologė sako, kad bent pusė pas ją apsilankančių pacientų jaučia šią baimę, o maždaug vienas iš dešimties – net panišką.
„Baimė taisyti dantis dažniausiai susijusi su skausmo baime: anksčiau patirto arba galvojimo, kad jį patirs. Taip pat kai kurie pacientai turi stipriai išreikštą pykinimo refleksą, tad apskritai nepakenčia jokių procedūrų burnoje. Tačiau čia dar klausimas, ar kai kuriais atvejais jis neatsiranda dėl tos pačios baimės. Na ir žinoma, kai kurie žmonės labai bijo adatų, net kai reikia suleisti vaistus nuo skausmo. Tačiau čia jau mūsų darbas įkalbėti žmogų, įtikinti jį, kad tai truks vos sekundę“,– šypsosi klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja odontologė Rūta Abloževičienė.
Galimos psichologinės pasekmės
Gydytoja teigia, kad nėra nieko nuostabaus, kai suaugusieji bijo odontologų, mat iš tiesų kai kurie žmonės turi žemą, o kai kurie aukštą skausmo slenkstį, nuo kurio priklauso jautrumas bet kokiam skausmui. Turintieji aukštą skausmo slenkstį dantis gali taisyti apskritai be nuskausminamųjų.
„Kai žmogus bijo, jam skauda jau vien nuo to, kad gydytojas į jį pasižiūrėjo. Tad kai kuriems pacientams net burnos higieną atliekame su nuskausminimu, o paniškai bijantiems taikome dalinę narkozę – sedaciją. Taigi su bijančiais žmonėmis sprendimų tikrai randame, svarbiausia, kad apskritai ateitų ir nedelstų kol mažos problemos nevirto didelėmis“, – sako R. Abloževičienė.
Pasak R. Abloževičienės, kai kurie žmonės taip bijo taisyti dantis, kad vizitą atidėlioja net dešimtmečiais. Ji sako, kad šiuo metu pati gydo pacientę, kuri apie 15 metų nesilankė pas odontologus, teturi vos pusę dantų, o visus likusius teks rauti. Mat moteris jaučia tokią baimę, kad ją net suparalyžiuoja, tad dabar visos procedūros jai bus atliekamos taikant pilną narkozę.
„Kai pacientai ilgą laiką delsia ir nesprendžia problemų kol jos dar nedidelės, vėliau visi dantys būna skirtingos būklės: vienus tenka rauti ir jų vietoje sriegti implantus, kitus – protezuoti. Prireikia daug vizitų ir išlaidų viskam sutvarkyti. Be to, ilgainiui tai tampa ir psichologinė problema. Žmogus vengia šypsotis, slepia dantis, natūralu, kad nepasitikėjimas savimi gali atsiliepti ir jo profesiniam bei asmeniniam gyvenimui, jo nepilnavertiškumui“, – įspėja R. Abloževičienė.
Kaip padėti sau?
Gydytoja odontologė sako, kad padėti sau nugalėti dantų taisymo ir skausmo baimę galima pasitelkiant psichoterapeuto pagalbą. Kartais specialistas taiko psichoterapijos kursą, o kartais tiesiog išrašo raminančių vaistų.
„Tiems, kurių baimė nėra paniška – raminančiųjų tabletė išties padeda. Tik po procedūros pacientą būtinai kažkas turi parvežti namo, nes dėl apėmusio mieguistumo pats vairuoti jis negali“, – sako gydytoja.
Na ir žinoma, jei nepadeda šios priemonės, gydytoja taiko sedaciją. Šis sprendimas yra išeitis net labiausiai bijančiam žmogui. Sedacijos metu pacientas lengvai užmiega, nejaučia streso ir baimės, o po procedūros nieko neatsimena.
