Nuo to, kurie ratai varo automobilį į priekį, labai priklauso jo elgsena žiemą. Apie priekinės ir galinės varomosios ašies privalumus diskutuojama nuolat, tačiau realiomis žiemos sąlygomis svarbiausia yra ne teorija, o praktinis stabilumas ir prognozuojamas valdymas. Žiemą, kai kelius dengia sniegas, ledas ir šlapdriba, šis skirtumas tampa ypač juntamas.
Šaltuoju metų laiku sukibimas su kelio danga gerokai sumažėja, todėl varančiosios ašies tipas daro tiesioginę įtaką saugumui. Dėl to verta aiškiai suprasti, kuris sprendimas – priekinė ar galinė varančioji ašis – daugumai vairuotojų yra praktiškesnis kasdienėse žiemos situacijose.
Šiandien dauguma automobilių turi priekinę varančiąją ašį. Tokia konstrukcija laikoma paprastesne, nes variklis, pavarų dėžė ir pavara sutelkti automobilio priekyje. Tai reiškia, kad būtent priekiniai ratai gauna varančiąją jėgą ir kartu yra labiausiai apkrauti svoriu.
Žiemą tai suteikia apčiuopiamą pranašumą. Variklio ir transmisijos svoris spaudžia priekinius ratus, todėl jie geriau „įsikabina“ į sniegą ar slidų asfaltą ir rečiau prasisuka. Dėl to automobilis stabiliau pajuda iš vietos ir lengviau išlaiko važiavimo kryptį.
Kitas svarbus aspektas – valdymo paprastumas. Priekiniais ratais varomas automobilis posūkiuose dažniau linkęs slysti priekine dalimi, o toks slydimas daugeliui vairuotojų yra intuityvesnis ir lengviau suvaldomas. Dėl šios priežasties priekinė varančioji ašis dažnai laikoma saugesniu pasirinkimu mažiau patyrusiems vairuotojams.
Vis dėlto priekinė pavara nėra tobula. Staigiai akseleruojant slidžiame kelyje automobilio priekis šiek tiek pakyla, sumažėja ratų apkrova ir jie gali prarasti sukibimą. Dėl to apsnigtose įkalnėse ar labai slidžiose atkarpose priekiniais ratais varomam automobiliui kartais pritrūksta traukos.
Nepaisant šių trūkumų, kasdienėmis miesto ir daugumos užmiesčio kelių sąlygomis priekinė varančioji ašis išlieka optimaliu pasirinkimu. Be to, tokie automobiliai dažniausiai yra pigesni tiek įsigyjant, tiek eksploatuojant, o tai daugeliui vairuotojų taip pat yra svarbus argumentas.
Automobiliai su galine varančiąja ašimi dažniausiai turi variklį priekyje, o varančiuosius ratus – gale. Tai klasikinė schema, šiandien dažniau sutinkama aukštesnės klasės ar sportiškesniuose modeliuose. Ji vertinama dėl geresnio svorio pasiskirstymo ir dinamiškesnių vairavimo pojūčių.
Tačiau žiemą tokia schema tampa gerokai sudėtingesnė. Kadangi galiniai ratai varo automobilį, o priekiniai tik vairuoja, slidžiame kelyje galinė dalis lengviau praranda stabilumą. Staigiau paspaudus akceleratorių ar greičiau įvažiavus į posūkį, automobilis linkęs slysti šonu.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad galinė automobilio dalis dažnai būna lengvesnė, ypač jei salonas tuščias. Dėl to galiniai ratai greičiau ima prasisukti, o pajudėjimas iš vietos reikalauja itin tikslaus akceleratoriaus ir sankabos valdymo.
Vis dėlto būtent čia slypi ir pagrindinis galinės varančiosios ašies privalumas. Patyrusiam vairuotojui toks automobilis leidžia valdyti judėjimą ne tik vairo pasukimais, bet ir akceleratoriumi. Kontroliuojamas slydimas posūkiuose suteikia išskirtinį vairavimo pojūtį ir daugiau laisvės dinamiškai važiuoti.
Ant slidesnės dangos galine pavara varomas automobilis gali būti pasuktas į posūkį su nedideliu šoniniu kampu, vadinamajame kontroliuojamame slydime. Tai leidžia greičiau įveikti vingiuotas atkarpas, tačiau reikalauja patirties, gerų padangų ir visiško situacijos valdymo.
Dėl šių priežasčių žiemą galinė varančioji ašis labiau tinka vairuotojams, kurie gerai jaučia automobilį ir moka suvaldyti slydimą. Pradedantiesiems toks automobilis gali tapti papildomu rizikos šaltiniu, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms.
Apibendrinant galima teigti, kad skirtumai tarp priekinės ir galinės varančiosios ašies žiemą egzistuoja, tačiau daugumai vairuotojų jie nėra lemiami. Ramiai važiuojant, laikantis kelių eismo taisyklių ir naudojant kokybiškas žiemines padangas, šis skirtumas dažnai tampa minimalus, ypač šiuolaikiniuose automobiliuose, turinčiuose stabilumo kontrolės sistemas.
Vis dėlto galinė varančioji ašis suteikia daugiau emocijų ir dinamikos tiems, kurie tiksliai žino, ką daro. Šiuo pranašumu verta mėgautis tik ten, kur tai saugu ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams.
